Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vienijamos įmonės inventorizavo paskatas tolimųjų reisų vairuotojams, tarp kurių yra papildomos įmokos į III pakopos pensijų fondus, nemokami mokymai, gyvybės ir sveikatos draudimas, vertingos dovanos.
Nuosavoje krovinių pervežimo įmonėje „Ditora“ dirbanti pora Vaidotas Durstinas ir Viktorija Petraitytė į šį verslą žvelgia kiek kitaip – Lietuvos ir Skandinavijos šalių keliais rieda ne praeivių akiai gana įprasti, o išpuošti ir, atrodytų, prabanga spindintys vilkikai. Nors tai nemenkai kišenę ploninantis malonumas, tačiau pašnekovai įsitikinę – toks sprendimas yra puiki investicija, reklama ir gerokai palengvina darbą.
Skaičiuoti kilometrus prie vilkiko vairo daugumai turbūt vis dar atrodo viena iš vyriškų profesijų. Varėniškė Gražina ragina moteris nesibaiminti ir atrasti save darbe, kuriame jos gali pačios sau įrodyti, kad siekti galima bet kokių tikslų.
Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektai Nr. XIVP-419(3), kuriomis nuspęsta nuo 2022 m. sausio 1 d. apriboti galimybę darbo užmokestį ir dienpinigius išmokėti grynaisiais pinigais.
Britų ir prancūzų muitinė organizuoja vebinarus (birželio 22 ir 30 d.) apie krovinių gabenimo ypatybes „Breksito“ sąlygomis. Detalės – čia.
2019 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą nuo 1,3 iki 1,65. Tai tapo dideliu smūgiu autotransporto sektoriui. Vežėjus remiantys politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šio sprendimo atitikimo Konstitucijai. Tada mažai kas tikėjo, kad šis sumanymas bus sėkmingas, ir jis buvo pamirštas. Tačiau neseniai jis priminė apie save – KT pripažino vyriausybės sprendimą nekonstituciniu (detalės – čia ir čia). Kitaip tariant, vežėjai gavo puikų šansą pasiekti, kad koeficientas būtų peržiūrėtas. Klausimas – ar jie sugebės juo pasinaudoti?
„Verslo požiūryje“ pokalbis apie vežėjų sektoriaus aktualijas su 23 didžiąsias šalies transporto ir logistikos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generaliniu sekretoriumi Povilu Drižu.
Dėl besikeičiančio požiūrio į aplinką, su ja susijusios politikos ir atsiradusių įvairių ribojimų pagreitį Vakarų Europoje įgavęs ekologiškesnis krovininis transportas vis atkakliau kelią skinasi ir mūsų regione. Baltijos šalyse veikiančios įmonės įsisąmonina, kad su tvarumu susiję sprendimai leidžia tausoti ne tik gamtą, bet ir savo laiką bei piniginę. Pavyzdžiui, jau dabar galima kur kas pigiau ir švariau be sustojimo pervežti krovinius nuo Lietuvos iki Latvijos ar Estijos.
Kaip praneša žiniasklaida, šalyje toliau sparčiai auga darbo jėgos paklausa. Gegužę darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Šį sezoną labiausiai augo autobusų ir troleibusų vairuotojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, padavėjų, dažytojų ir tinkuotojų poreikis. Daugiausiai laisvų darbo vietų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, pakuotojams.
BAMAP kviečia vežėjus birželio 15-16 dienomis dalyvauti vebinare apie teisinę pagalbą tarptautinėms kelių transporto kompanijoms. Pažiūrėjus renginio programą, galima teigti, kad jis turėtų būti aktualus ir Lietuvos įmonėms (detalės – čia).