Praėjusią savaitę aptarėme, kokie pavojai tyko patirties tolimųjų reisų gabenimuose neturinčio žmogaus. Antrojoje teksto dalyje kalbėsime apie tai, kad transporto bendrovių savininkai linkę atsakingai žiūrėti į naujo vairuotojo parengimą, pateiksime vairuotojų požiūrį į tai, kad juos moko kolegos, o ne specialių mokymo centrų darbuotojai bei apžvelgsime situaciją darbo rinkoje.
Tarptautinių gabenimų rinkoje esant vairuotojų trūkumui, transporto įmonės vis dažniau griebiasi šiaudo – ryžtasi įdarbinti žmogų, visai neturintį patirties tolimuosiuose reisuose. Netgi Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai patikina, kad prieš keletą metų vairuotojams kelti kur kas griežtesni reikalavimai, o dabar tie patys reikalavimai vis dažniau įvardijami ne kaip būtinybė, bet kaip privalumas. Savo mintimis apie tai, ką reikėtų žinoti vairuotojui, neturinčiam patirties, bet apsisprendusiam save išbandyti kaip šios nelengvos profesijos atstovą, dalijasi ilgametę patirtį šiame darbe turintys vairuotojai bei darbdaviai.
Keturių viešųjų logistikos centrų (VLC) statyba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tapo vos ne viena iš labiausiai ambicingų idėjų visoje Lietuvos investavimo istorijoje. Ir tikriausiai tik atominės elektrinės statybų projektus galima būtų palyginti su VLC statybomis. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia užduotis – padėti Europos Sąjungai (ES) pasiekti užsibrėžtą tikslą: iki 2040 m. pradėti gabenti geležinkeliu arba vandens transportu ne mažiau kaip 50 % visų krovinių ES, vežamų daugiau kaip 300 km atstumu. Pavasarį mes informavome apie VLC statybų proceso eigą, o neseniai pasakojome apie logistikos centro statybas Vilniuje. Siekdami pateikti visapusišką vaizdą, pabandykime apžvelgti visus Lietuvoje ketinamus statyti VLC.
JAV atlikto tyrimo duomenimis, 1/3 galutinės produkto kainos tenka transporto išlaidoms, o 2/3 kainos sudaro produkto gamyba bei paskirstymas. Sumažinti išlaidas kroviniams gabenti yra vienas iš pagrindinių transporto bendrovių tikslų. Ši užduotis sprendžiama skirtingais būdais. Vienas iš jų – krovinio svorio didinimas. Bet ar tai išeitis?
Vežėjai jau kurį laiką daug vilčių dėl krovinių prieaugio deda į rudenį – mat tikimasi, kad greitu laiku išaugs ne tik krovinių srautai, bet ir frachtai. Vis dėlto kol kas pageidautino atsigavimo tarptautinių gabenimų ir sandėliavimo rinkoje nėra – sandėliai apytuščiai. Vis daugiau užsakovų stengiasi gabenti nuo taško A į tašką B, užuot savo prekes sandėliavę. Komercinio nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovių atstovai tikina, kad dar prieš Naujuosius metus Vilniuje sandėlių vakansija padidės.
Per 2011 m. sausio–rugpjūčio mėnesius Lietuvos darbo biržoje (LDB) užregistruota 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, tai – 41,4 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu (2,9 tūkst. laisvų darbo vietų). Įdarbinami beveik visi darbo biržoje registruoti bedarbiai, turintys atitinkamą kvalifikaciją dirbti tolimųjų reisų vairuotojais – geras buvusių darbdavių rekomendacijas, bent vienerių metų darbo patirtį. Nors nemažai vairuotojų, atsivėrus Vokietijos darbo rinkai, išvažiavo dirbti ten, vis dėlto šiuo metu transporto įmonių vadovai likusiems darbuotojams masiškai algų nekelia, o šie to neprašo.
Antrojoje dalyje apžvelgsime populiariausių 7 vilkikų gamintojų produkcijos patikimumą ir eksploatacines išlaidas, remdamiesi Vokietijos krovinių gabenimo bendrovės „Fehrenkötter“ atliktu tyrimu. Tam, kad galėtų atlikti techninius bandymus, minėta kompanija įsigijo naujus visų populiariausių Europoje markių vilkikus ir eksploatavo juos 3 m. panašiomis sąlygomis. Įmonės veiklos sritis – komercinio ir žemės ūkio transporto priemonių gabenimas.
Kas yra geras vilkikas? Dauguma turi savo kriterijus ir savo reikalavimus sunkiasvorei transporto priemonei. Vis dėlto dažnai kyla klausimų, kas geriau: ar tas, kuris vartoja mažiausiai degalų, ar tas, kuris patikimiausias – mažiausiai genda, o taisymas pigiausias; ar tas, kuris kainuoja mažiau už kitus, esančius rinkoje. Deja, kol kas tokio vilkiko, kuris atitiktų visus reikalavimus, nėra. Vargu ar jis kada nors bus sukurtas. Tad dabar vežėjams tenka laviruoti tarp visų šių kriterijų, ieškant sau tinkamiausios transporto priemonės.
Vežėjams, dažnai perkantiems naujas padangas, tenka konsultuotis su kolegomis, remtis praktine patirtimi arba pasikliauti pardavėjo rekomendacijomis. Pagal Europos Sąjungos padangų žymėjimą reguliuojančią direktyvą nuo 2012 m. lapkričio 1 d. visos padangos, pagamintos nuo 2012 m. liepos 1 d. privalės būti pažymėtos pagal naują standartą. Tai gali palengvinti padangų rinkimosi procesą. Iš esmės didelio perversmo naujovė nepadarys, tačiau joje atsispindės pagrindinės produkto savybės, apie kurias kartais pirkėjas nesusimąstydavo, o pardavėjas neužsimindavo.
Vilkiko puspriekabė, kurioje galima nuolat palaikyti reikiamą temperatūrą, šiais laikais jau nieko nebestebina. Tokiomis transporto priemonėmis keliauja maistas, gėlės, vaistai ir kiti produktai. Nuo ko viskas prasidėjo?