Suskystintų gamtinių dujų dieta vilkikams. Būti ar nebūti?
Toks klausimas yra kur kas mažiau „hamletiškas“, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Suskystintomis gamtinėmis dujomis arba LNG (Liquefield Natural Gas) varomi sunkvežimiai jau kuris laikas sėkmingai dirba ne vienoje Senojo žemyno šalyje. Galėtų tai daryti ir Lietuvoje, be visų privalumų dar turinčioje ir nuosavą LNG terminalą. Optimistinių pranašysčių išsipildymui trukdo tik keletas „bet“.
Technologijų raida
Neseniai knygą apie komercinio transporto istoriją išleidęs kolega Kęstutis Bruzgelevičius atkreipė dėmesį, jog dabartiniai eksperimentai bandant išmokyti vidaus degimo variklius „valgyti“ dujas iš tiesų yra seni, kaip patys automobiliai.
„Daug kas pamiršo, o gal ir niekad nežinojo, jog daugybę metų pirmosios žmogaus sukurtos mechaninės transporto priemonės buvo varomos garu ir elektra, o pirmieji vidaus degimo varikliai – gamtinėmis dujomis. Benzinas – žibalo gamybos atliekos – automobilių pasaulyje atsirado gerokai vėliau, o dyzelinas pradėjo įsigalėti benzinui galutinai iš žaidimo išstūmus kietąjį kurą bei elektrą. Tačiau abiem šioms degalų rūšims pridirbinus daugybę ekologinių bei ekonominių problemų, žmonija dabar vis dažniau prisimena, nuo ko prasidėjo vidaus degimo variklio istorija. Todėl gamtinės dujos – tiek suslėgtos, žymimos abreviatūra CNG (Compressed Natural Gas), tiek ir suskystintos LNG (Liquefield Natural Gas) – pamažu grįžta į automobilių rinką“, – pastebi ekspertas.
Pagrindiniai gamtinių dujų koziriai yra du: palyginus su dyzelinu, dujas deginantys varikliai aplinką teršia tiek pat, kiek ant dujinės viryklės blynus kepanti namų šeimininkė. Automobilis, naudojantis tokius degalus, iš esmės neteršia aplinkos – jokių suodžių, jokių azoto oksidų, jokios sąžinės graužaties, kad savo veikla prisidedi prie globalinio atšilimo. Mokslininkai teigia, kad dujas naudojantis motoras yra maždaug 30 proc. mažiau taršus negu „Euro 6“ jėgainė.
Antras dalykas – dujinio variklio keliamas triukšmas nepalyginamai mažesnis. Tokio motoro suspaudimo laipsnis gerokai mažesnis, tad ir dirba jis švelniau ir tyliau, kelia mažesnę vibraciją. Ekspertai teigia, kad 3 decibelais prislopintą triukšmą žmonės vertina kaip „dvigubai mažesnį“, o dujas deginantys motorai net 5-7 decibelais tylesni. Vakarų šalių didmiesčiuose dirbančiam distribuciniam transportui tokie skirtumai jau dabar nepaprastai svarbūs (triukšmingos technikos eismas ribojamas naktį), tačiau be abejonės kada ir mūsų krašte atsiras griežtesni reikalavimai tėra laiko klausimas.
Didžiausi minusai
Beveik visi sunkvežimių gamintojai po keletą modelių išmokė dirbti naudojant tiek CNG, tiek ir LNG degalus, tačiau kol kas nei vokiečių, nei skandinavų, nei italų mašinos netapo bestseleriais. Pagrindinis galimos degalų revoliucijos stabdis – maža rida. Aštuonis (4×80 litrų kairėje pusėje ir 4×70 litrų dešinėje) suslėgtų dujų rezervuarus turintis sunkvežimis gali nuvažiuoti viso labo apie 300 kilometrų. Toks atstumas net Lietuvos masteliais atrodo kuklus. Tačiau su panašiu kiekiu suskystintų gamtinių dujų mašina jau gali įveikti 750- 800 kilometrų. Lyginant su dyzelinių variklių galimybėmis tai atrodo nelabai konkurencinga, nes su panašiu kiekiu dyzelino vilkikas gali nuvažiuoti bemaž 2500 kilometrų.
„Išeitis – tankus CNG ir LNG degalinių tinklas. Lietuvoje suslėgtų dujų degalinių infrastruktūra buvo dar sovietmečiu, tačiau didžiųjų permainų metais ji neišliko. Gaila, nes kitose Europos šalyse dabar kuriama tai, kas pas mus buvo išardyta. Pavyzdžiui Geteborge 2010 metais buvo atidaryta pirmoji regione viešoji LNG degalinė. Bulgarijoje jau veikia 120 – 130 tokių degalinių. Kaip auga šios degalų rūšies populiarumas iliustruoja faktas, jog per pastarąjį dešimtmetį gamtinėmis dujomis varomų automobilių skaičius visame pasaulyje išaugo kone 4 kartus ir dabar viršija 15 mln. vienetų. Neabejoju, kad mūsų šalyje ir CNG, ir LNG labai greitai išpopuliarėtų, jei politikai parodytų tam tikrą valią ir duotų aiškius signalus rinkai, kokia yra lietuviška transporto politika, kokios technikos įsigijimas yra skatinamas, o kokie sprendimai kainuos brangiau. Deja, kol kas nepavyksta išsiaiškinti, koks dujų akcizas transportui bus taikomas ateityje“, – pastebėjo su „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis.
Kol kas, Lietuva yra vienintelė šalis ES kurioje CNG taikomas didesnis akcizas nei dyzelinui, todėl Lietuvoje CNG nėra pigiausi degalai. Gamtinės dujos visame pasaulyje yra pigesnės, nei naftos produktai. CNG dujų rezervuarus šiuo metu galima prisipildyti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
„Stralis LNG“ charakteristikos
Prieš porą metų „Iveco“ pristatė pirmąjį vilkiką, galintį dirbti suskystintomis gamtinėmis dujomis. „Stralis LNG“ ratus suka 7,8 l darinio tūrio variklis „Cursor 8“, generuojantis 330 AG ir 1300 Nm. Dujiniame variklyje sumontuota uždegimo sistema, analogiška benzininiams varikliams, ir sistema, kuri skystas dujas „konvertuoja“ į natūralų būvį. Kitaip tariant, iki -160 laipsnių atšaldytas (tokioje temperatūroje metano dujų tūris sumažėja 600 kartų; LNG bakuose slėgis viso labo 11-12 barų, todėl reikia rūpintis ne rezervuarų tvirtumu, o termoizoliacinėmis savybėmis) ir suskystėjus dujas sušildo bei paruošia kelionei į variklio cilindrus. Kaip jau minėta, su pilnais dujų bakais LNG vilkikas gali nuvažiuoti iki 800 kilometrų.
Svarbus dar vienas dalykas. Skystos dujos yra 4 kartus lengvesnės už orą, tad atsiradus nuotėkiui jos tiesiog išgaruoja. Dėl tokių savybių niekada nesusidaro sprogstamasis oro-dujų mišinys – tam reiktų itin didelės dujų koncentracijos (apie 12 proc. tūrio). Jei sugestų automobilyje esanti dujų šaldymo sistema, atšilusios ir plėsti pradėjusios dujos būtų pamažu išleistos per specialius vožtuvus. Be to, vadinamuosius kriogeninius balionus, skirtus atšaldytoms dujoms laikyti, gamintojai išbandė tiek mėtydami iš didelio aukščio, tiek 10 minučių kaitindami atvira liepsna. Nei vienu atveju išprovokuoti sprogimo nepavyko.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.