„Lindra 2“: neatsakyti klausimai
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas praėjusį rudenį viešai pranešė apie planus kurti asociacijos draudimo bendrovę, kurios tikslas – pagerinti komercinio transporto draudimo sąlygas. Vežėjai sutaria, kad dabartinės draudimo sąlygos yra nepagrįstai drakoniškos, tačiau kyla eilė paprastų klausimų: kaip naujoji bendrovė galėtų būti įsteigta ir kaip turėtų veikti?
Draudimo rinka reikalauja permainų
Visų pirma – apie situaciją. Tarptautiniams vežimams naudojamos transporto priemonės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje stabiliai kyla ir, „Linavos“ paskelbtais duomenimis, dabar standartinis pasiūlymas metams sudaro 3 000 eurų už vieną vilkiką. Vežėjai tvirtina, kad Latvijoje ar Lenkijoje toks draudimas siekia vos apie 1 000 – 1 200 eurų. Deja, esantis teisinis reguliavimas neleidžia vienos šalies transporto priemonių civilinės atsakomybės drausti kitose šalyse. Transporto įmonių savininkus į neviltį varo ir tai, kad draudiminį įvykį patyrusio sunkvežimio draudimo įmokos brangsta dar kelis kartus.
Tuo tarpu, pasak vežėjų, Lietuvoje tarptautinio transporto privalomojo civilinio draudimo rinką suformuoja vos trys bendrovės: BTA, „If“ ir „Gjensidige“. Tokia situacija, pasak vežėjų, leidžia sukurti nenormalias ir nekonkurencingas sąlygas. „Linavos“ vadovai sakė galvoję apie galimybę į Lietuvą pasikviesti naujas draudimo bendroves, tačiau šioms Lietuvos rinka atrodo pernelyg maža.
Draudimo bendrovės net oficialiai skelbė, kad Lietuvos tolimųjų reisų vilkikus vairuoja trečiųjų šalių vairuotojai, kurie sukelia gerokai daugiau eismo įvykių, nei Latvijos ar Lenkijos vilkikų vairuotojai, todėl čia taikomi kur kas aukštesni įkainiai. Vežėjai į tai atsako, kad abiejų minėtų kaimyninių šalių vilkikuose galima sutikti daugybę trečiųjų šalių vairuotojų, kurių kilmė savaime nėra neadekvataus elgesio garantas. Be to, „Linava“ praėjusią vasarą išplatino pranešimą, kuriame skelbiama Lietuvos Banko pateikta draudimo įmonių veiklos ataskaita. Joje matyti, kad Lietuvos draudikai nuo vieno apdrausto tarptautinių vežėjų sunkvežimio uždirba beveik 290 eurų.
Matyt, tai paskatino steigti savo draudimo bendrovę, o ši idėja natūraliai siejasi su daugybe klausimų, kuriuos „CargoNews“ pateikė „Linavos“ vadovybei. Pastarajai delsiant atsakyti į klausimus, pateikiame savo klausimus čia. Manome, kad tai turėtų rūpėti visiems, su tokios draudimo bendrovės steigimu ar veikla susijusiems verslininkams. Tiesą pasakius, gruodžio 1 d. vykusio kongreso metu nustebino tai, kiek mažai klausimų dėl būsimosios draudimo bendrovės kyla asociacijos nariams.
Neatsakyti klausimai
Pirmasis klausimas – kokie buvo svarstyti alternatyvūs sprendimai? Kongreso metu galėjome suprasti, kad svarstyta galimybė į Lietuvą atvesti naują draudimo įmonę. Tačiau ar bandyta dėl esamos nenormalios padėties rinkoje kreiptis į Lietuvos banką ir Konkurencijos tarybą? Gal yra ir galimybė organizuoti grupinius pirkimus ar bandyti iškovoti geresnes sąlygas kažkurioje iš veikiančių draudimo bendrovių?
Kitas klausimas susijęs su tuo, kad „Linava“ jau buvo įkūrusi savo draudimo bendrovę. 1992 metais įsteigta bendrovė „Lindra“ veikė 10 metų, kol buvo parduota Lenkijos kompanijai PZU S.A.
Mūsų klausimas: ar „Lindros“ istorija vėl bus kartojama? Kokią patirtį šios bendrovės įkūrimas davę asociacijai ir kodėl ji buvo parduota? Deja, dabar mūsų kalbinti ilgalaikiai „Linavos“ aktyvistai ir net vadovybė negali (ar nenori) į tai atsakyti.
Einame toliau: kas būtų bendrovės steigėjai ir akcininkai? Ko gero, asociacija vargiai galėtų būti akcininku, tad ar tai reiškia, kad akcijos būtų parduodamos asociacijos nariams? Tolimesnis klausimas: ar pastariesiems būtų mokami dividendai?
Lietuvos bankas nurodo, kad draudimo bendrovės steigimui reikia milijono eurų įstatinio kapitalo (formaliai neįvykusio pastarojo kongreso metu pristatydamas projektą, advokatas Marius Grajauskas nurodė, kad reikėtų 3,7 milijono eurų). Tačiau pristatyme nebuvo paminėtas minimalus garantinis fondas, kuris konkrečiu atveju turėtų siekti 3 milijonus eurų. Taigi – suma artėja prie 7 milijonų eurų. Stebino tai, kad niekam iš narių kongrese nekilo klausimas, iš kur asociacija paimtų tokius pinigus? Na dar, žinoma, galima prisiminti draudimo veiklos perdraudimo sąlygas ir faktą, kad tai nebus nemokama.
Einame dar toliau: draudimo bendrovės steigimui ir valdymui būtų reikalingi šios srities specialistai. Ar tokių išteklių būtų ieškoma asociacijoje, ar būtų samdomi ekspertai?
Dabar – ekonominių klausimų eilė: kokio dydžio galėtų būti naujosios bendrovės rinka? Ar ji apsiribotų „Linavos“ nariais, ar siūlytų paslaugas ir tūkstančiams asociacijai nepriklausančių Lietuvos vežėjų? Ar asociacijos nariams ir kitiems vežėjams būtų taikomos vienodos sąlygos? Jeigu taip, tai kokia prasmė būti „Linavos“ nariu? Jeigu ne – ar tai neapribos draudimo bendrovės klientūros? Ir dar: jeigu šalies sunkvežimių parkas nesuvilioja užsienio draudimo bendrovių, ar jis bus pakankamas išsilaikyti naujajai „Lindrai“?
Įvertinant tai, kad mūsiškės bendrovės rauda dėl mažo rentabilumo (na gerai, tegu tai – krokodilo ašaros), ar įmanoma, kad esamoje draudimo rinkoje galima dirbti pelningai, siūlant paslaugas už mažesnes, nei dabartinės, kainas? Ar nebus taip, kad naujoji draudimo bendrovė, norėdama palaikyti gyvybines funkcijas, turės siūlyti dar brangesnes, nei dabar siūlomos, paslaugas? O kas bus, jei senosios bendrovės tuo metu taikys dempingą? Šioje situacijoje įdomu, ar yra bent preliminaraus verslo plano eskizas? Kol kas nieko panašaus apie tai nebuvo užsiminta.
Pabaigai įdomu sužinoti – kokios rūšies draudimas būtų teikiamas? Ar tai būtų tik civilinė atsakomybė, ar taip pat ir vadinamasis CMR draudimas, krovinio draudimas, ar dar kurios draudimo rūšys?
Pradžiai – tiek mūsų klausimų, kurie, neabejojame, kad turi kilti bet kurio „Linavos“ vadovo ar asociacijos nario galvoje. Tikimės, taip ir bus. Jeigu draudimo bendrovė galėtų pagerinti vežėjų veiklos sąlygas – ji būtinai turi atsirasti. Tik niekas neprieštaraus, jei ši istorija nevirs nauju skandalu.
Komentarai
Vos prieš 5 metus Achemos grupe uždare savo draudimo bendrovę nes pelno nebuvo, ir jie net nepardavinejo draudimo tarptautiniam transportui. Tad svarstymai kad pardavinejant pati rizikingiausia produkta uz maza kaina galima issilaikyt yra naivus. Maziau nepatyrusiu ukrainieciu samdykit, o nepatyre jie beveik visi.Pats vairuoju matau kaip jie " mokosi " vairuot Europos keliuos-brangus tie mokslai:-)
Ponia Ramūne, tik nesikuklinkit. Jūsų nuomonė visada paremta teisininkės įžvalga ir žiniomis. Ir Jūs, įtariu, būsite kaip visada teisi...
Iš tiesų puikūs ir įžvalgūs klausimai. Respect. Bus įdomu sulaukti atsakymų. Visgi panašu, kad ne vien man ši "idée fixe" primena Zuoko avialinijas. Pagal klasikinį enciklopedinį apibrėžimą: "the victim of idée fixe was understood to be unaware of the unreality of their frame of mind". Mano kuklia nuomone, labiausiai tikėtinas (numanomas) atsakymas pateiktas paskutiniame šio straipsnio sakinyje.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.