Porą pastarųjų metų transportininkų gildija grįžta prie vadinamosios „TIR sistemos krizės“ temos. Tačiau pradėjus nagrinėti, koks šio žodžių junginio turinys, aiškėja negudri tiesa: į 68 pasaulio šalyse nuo 1949-ųjų veikiančio tarptautinio tranzito mechanizmo ratus pagalius kaišioja Rusija.
Palydoviniai kelių navigacijos įrenginiai – visiškai įprastas reiškinys tiek automobiliuose, tiek daugumos žmonių kišenėse. Būtent mobilūs išmanieji įrenginiai, kuriuose gamintojai diegia navigacines programas (kaip „Google Maps“ ar „Apple Maps“), vis dažniau verčia atsirasti abejonę – ką rinktis: specialų navigacijos prietaisą, ar tiesiog atsisiųsti programėlę (neretai nemokamą) į jau turimą išmanųjį įrenginį?
Tradiciškai manoma, kad su didžiausiais iššūkiais tenka kovoti žieminiams automobilio stiklų plovikliams: šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku kiekvienas prasilenkimas su tame pat kelyje purvo-sniego pliurzę taškančiomis mašinomis paprastai baigiasi sunkiai perregima plėvele aptaškytu langu. Norint ją greitai pašalinti būtina naudoti gana agresyvius skysčius. Tačiau vasarą, net kai nusistovi sausi ir saulėti orai, palaikyti švarą ant priekinio stiklo dažnai būna keblu dėl neišvengiamų kontaktų su nesuskaičiuojama gausybe vabzdžių.
Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais sparčiai keičiasi – vis daugiau procesų yra automatizuojami, taikomos išmaniosios skaitmeninės technologijos. Tai puikiai žino ir labai stiprus Lietuvos IT sektorius, kuris kurdamas elektroninius sprendimus ypač didelį dėmesį rodo būtent transporto ir logistikos įmonėms.
Siekdama turėti patikimus duomenis apie šalies kelių transporto priemonių parką, valstybė yra įpareigojusi „Regitrą“ tvarkyti Kelių transporto priemonių registrą.
Reaguodama į klientų nusiskundimus „Regitra“ analizavo, kokį poveikį turėjo 2014 m. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įmonei nustatyta prievolė priverstinai išregistruoti visas transporto priemones, kurios per 180 dienų neatliko privalomosios techninės apžiūros arba per minėtą laikotarpį nebuvo apdraustos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Statistika byloja, kad Lietuva ES užima trečią vietą pagal gyventojų dalį, kurie verslo kūrimą laiko geru karjeros pasirinkimu. T. y. maždaug 69 proc. žmonių mūsų šalyje mano, kad norint savo svajones paversti realybe, geriausia pradėti nuosavą verslą. Tačiau užsimojus įgyvendinti idėjas nori nenori tenka susidurti su milijonu kliūčių. Didžiausia jų – startinio kapitalo trūkumas.
„@!#%$^&, aš gi tavęs nemačiau!“ Iki šiol tokią frazę teko girdėti net iš kelių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių vairuotojų, kliudžiusių mano automobilio sparną ar buferį. Tarsi šią frazę mokintų taisyklingai tarti, laikant aukštesnės, nei C kategorijos egzaminus. Sunkvežimio aklosios zonos – teritorija, galinti užimti nedidelio buto plotą ir reikalaujanti išskirtinio vairuotojo dėmesio. Tačiau ar visada kalta tik technika?
Įmonėms skundžiantis darbuotojų trūkumu, šie derybose dėl darbo sąlygų įgyja vis geresnes pozicijas. Tačiau tartis darbuotojai gali tik dėl atlyginimo dydžio, nes visa kita – darbo laikas, grafikas, darbo sutarties terminas – jau yra už juos nuspręsta. Ne darbdavio, o Lietuvos įstatymo.
Pastaraisiais metais ne vienas krovininio transporto guru skelbė prognozes, jog rinkos laukia lyderių rokiruotės, nulemtos tiek „Euro VI“ aplinkosauginių standartų įvedimo, tiek ekonominių sunkumų Rytų šalyse, tiek kai kurių kompanijų pasiūlytų itin inovatyvių technologijų. Tačiau vienintelis tikras dalykas, užfiksuotas statistikos metraščiuose – bendras sunkvežimių pardavimų augimas visoje Europoje, pernai viršijęs 19 proc. Jokių drastiškų permainų neįvyko.
Transportininkų bendruomenės lyderiai viešai skelbia niūrias prognozes dėl šio sektoriaus ateities. Dvejus pastaruosius metus sprendę gyvybiškai svarbius uždavinius, kaip praradus tradicines rinkas Rytuose (krovinių gabenimui iš Vakarų Europos į Muitų sąjungos valstybes savo transporto parką bei logistinę infrastruktūrą buvo pritaikę daugiau nei 80 proc. vežėjų įmonių) ir, atrodo, sėkmingai radę veiklos nišų Senajame žemyne, vežėjai bijo žlugti dėl trumparegiškų saviškių politikų sprendimų. Asociacijos „Linava“ vadovai perspėja, kad jei bus apmokestinti dienpinigiai tarptautiniuose maršrutuose dirbantiems sunkvežimių vairuotojams – Lietuva nupjaus šaką ant kurios pati sėdi.