Navigacijos įrenginiai: evoliucija ir pasirinkimas
Palydoviniai kelių navigacijos įrenginiai – visiškai įprastas reiškinys tiek automobiliuose, tiek daugumos žmonių kišenėse. Būtent mobilūs išmanieji įrenginiai, kuriuose gamintojai diegia navigacines programas (kaip „Google Maps“ ar „Apple Maps“), vis dažniau verčia atsirasti abejonę – ką rinktis: specialų navigacijos prietaisą, ar tiesiog atsisiųsti programėlę (neretai nemokamą) į jau turimą išmanųjį įrenginį?
Šiuolaikinis navigacijos įrenginys – nedidelis prietaisas su 5-7 colių įstrižainės jutikliniu ekranu, tvirtinimu prie stiklo ir elektros tiekimo laidu, kuris dažnai sugretintas su TMC duomenų perdavimo sistemos antena. Sunkvežimiams skirti prietaisai iš esmės yra tokie patys, tačiau jie siūlomi tiek su standartinio dydžio, tiek didesniais ekranais.
Svarbiausia sunkvežimiams skirto įrenginio ypatybė – galimybė įvesti konkrečius duomenis apie transporto priemonės svorį, gabaritus, apie vežamą pavojingą krovinį. Atsižvelgiant į tai, navigacijos programa parenka tinkamus maršrutus, kuriuose bus vengiama konkrečiam sunkvežimiui netinkamų kelio atkarpų ir parenkami sunkvežimiams rekomenduojami keliai. Vairuotojui ekrane rodomas sunkvežimiams taikomas, maksimalus leistinas greitis.
Be to, sunkvežimiams skirtose navigacijos sistemų programose yra sužymėtos sunkvežimiams aktualios vietos: specialios stovėjimo aikštelės, svėrimo vietos ar servisai. Ir žinoma, būtinai turi būti galimybė maršrute sužymėti pakankamai didelį tarpinių taškų (pakrovimo-iškrovimo vietų, degalinių ir kt.) skaičių.
Tiesa, kelio ženklai ir net patys keliai turi savybę keistis (kiekvieną dieną viso pasaulio keliuose registruojama net po 2,7 milijono pakeitimų!) todėl niekada negalima aklai pasikliauti net nuolatos atnaujinamos navigacijos sistemos teikiama informacija. O vairuotojas visada turi matyti savo kelią ir įsitikinti maršruto teisingumu.
Kokį įrenginį rinktis?
Kaip ir išmanieji telefonai, navigacijos įrenginiai būna brangūs arba mažiau brangūs. Lygiai taip pat – vieni yra rinkos lyderiai, o kiti – juos besivejantys. Galima pastebėti, kad vien „Amazon“ parduotuvėje siūloma 51 gamintojo navigacijos įrenginiai ir tai – tikrai ne visi, esantys rinkoje.
Šios rinkos lyderiai yra du: „Tom Tom“ ir „Garmin“. Pirmasis naudoja „Tele Atlas“ žemėlapius, antrasis – „Here Maps“ (seniau „Navteq“). Jie nuolatos konkuruoja tarpusavyje, pakaitomis išsiverždami į priekį. Be jų, esama ir mažesnių rinkos žaidėjų, gaminančių aukštos klasės produktus. Iš jų galima paminėti „Blaupunkt“, „Becker“, „Falck“ ar „Magellan“. Pigiųjų įrenginių masę sudaro daugybė kompanijų, kurių produktais taip pat galima puikiausiai naudotis, tačiau reikia pripažinti, kad aukštesnio lygio produktai yra verti papildomų pinigų.
Pavyzdžiui, naudodamiesi pastebėsite, kad žinomų gamintojų įrenginiai geriau parenka maršrutą (geriau sudaryti maršruto parinkimo algoritmai – bene svarbiausia navigacijos programos ypatybė), jų ekranai mažiau akina tamsoje, o maršrutą diktuojančių „navigatorių“ balsai atrinkti maloniam ir aiškiam skambesiui. Ir visa tai nėra smulkmenos!
Įvairių navigacijos gamintojų produktus siūlantys prekybininkai ne syki tvirtino, kad pigieji įrenginiai nepalyginamai dažniau sugrįžta garantiniam aptarnavimui. Todėl mūsų patarimas būtų nedidelėmis kainomis žavėtis tik praktikoje susipažinus su įrenginių savybėmis.
Primygtinai rekomenduojame rinktis indeksais LM arba LMU pažymėtus modelius, nes tai reiškia „Lifetime Map Update“, arba visą prietaiso naudojimo laiką nemokamai atnaujinamus žemėlapius. Kadangi nauji žemėlapiai yra vienas svarbiausių navigacijos įrenginio kriterijų, o juos atnaujinti perkant yra tikrai brangu, siūlome net vengti tokios paslaugos neturinčių navigacijos prietaisų.
Kokios savybės yra svarbios navigacijos įrenginiui? – Bendrovės „Fedingas“ direktorius Darius Andrejevas tvirtina, kad dabar savo techninius parametrus skelbia tik pigių produktų iš Kinijos gamintojai. Tokie gamintojai, kaip „Garmin“, „TomTom“, „Becker“ neskelbia beveik jokių parametrų, užtikrindami tik tai, kad jie yra pakankami prietaiso veikimui.
Galima rekomenduoti įrenginius, kurių ekrano ryškumas nustatomas, įvertinant aplinkos apšviestumą, tačiau tai nėra dažnai pasitaikanti funkcija. „Bluetooth“ ryšys, suteikiantis laisvų rankų įrangos funkciją, paprastai nuvilia. Deja, kol kas „Bluetooth“ neleidžia navigacijos įrenginiui naudotis telefono gaunamais interneto duomenimis. Ir pravartu turėti pranešimų apie eismo sąlygas funkciją TMC, kuri veikia didžiojoje Europos dalyje.
Navigacijos įrenginys, išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris?
Pastaraisiais metais populiarėjanti alternatyva navigacijos įrenginiams – išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai su įdiegtomis navigacijos programomis. Svarbu pastebėti, kad vežėjams netiks „Google“ ar „Apple“ programos, nes jos nepritaikytos sunkvežimiams. Tačiau jos turi savų privalumų: „Google“ žemėlapiai pasižymi išskirtiniu detalumu ir informatyvumu: visų pirma, jie suteikia galimybę matyti iš palydovų darytas žemės nuotraukas. Nors jos ne visada yra informatyvesnės už schematiškai atvaizduotus kelius, tokia galimybė kartais labai padeda, ieškant orientyrų. Antra – atvykimo vieta parodoma, naudojantis „Google Street View“ vaizdais. Trečia – ši sistema turi duomenis apie daugumos Europos kelių apkrovą. Ši informacija nėra preciziškai tiksli, nors ir atnaujinama realiu laiku. Tačiau ji suteikia galimybę sužinoti apie kelio remontus, spūstis ir eismo įvykius.
Panašią funkciją siūlo ir mobilioji programėlė „Waze“. Ji yra pakankamai paplitusi tarp vežėjų, nes eismo dalyviams suteikia keistis informacija apie kliūtis kelyje (taip pat greičio matavimo įrenginius, budinčius policijos ekipažus, t.t.). Be net po neilgo bandymo, pasirodė, kad jos maršruto parinkimo algoritmai neprilygsta „tikroms“ navigacijos programoms. Todėl lieka klausimas, ar ją verta naudoti atskirai, tik dėl perspėjimų?
Nesunku pastebėti, kad išmaniųjų prietaisų veikimo greitis, ekrano ryškumas, jautrumas ir gebėjimas greitai nustatyti buvimo vietą (pasinaudojant ne tik palydovų signalais, bet ir GSM ryšiu) pranoksta net naujausius navigacijos įrenginius. D. Andrejevas sako, kad sulig kiekviena, nauja karta navigacijos įrenginiai vis tobulėja, nors pripažįsta, kad išmanių mobiliųjų įrenginių charakteristikos evoliucionuoja greičiau.
Pavyzdžiui, „Iveco“ savo naujajame „Daily“ nusprendė nediegti jokio išmanaus įrenginio, vairuotojo vietoje įrengdami bet kokiam nešiojamam išmaniajam įrenginiui tinkamą laikiklį ir pasiūlydama išmaniųjų programų rinkinį. Pasak gamintojų, tai vairuotojams leis naudotis nuosavu planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu su aukštos klasės jutikliniu ekranu ir reikalingiausiomis programomis. Svarbu ir tai, kad vairuotojams nereikia pratintis prie naujo prietaisu, naudojantis gerai pažįstamu įrenginiu. „Iveco“ pasiūlė sunkvežimiams pritaikytą „Sygic“ navigacijos programą, kuri derinama su eile kitų, transporto verslui pritaikytų programų.
Pingantis tarptinklinis ryšys gresia perversmu
Dažna navigacijos programa naudojasi interneto duomenimis: vienos – gaudamos informaciją apie maršrutą, kitos – netgi siųsdamos žemėlapius. Dėl didokų tarptinklinio ryšio mokesčių pastaroji savybė yra visai nepatraukli, keliaujant užsienyje – net nepaisant to, kad realiai žemėlapiui užtenka labai nedidelio duomenų kiekio. Tačiau nuo 2017 metų birželio 15 dienos ES valstybėse mobiliųjų tinklų operatoriai bus įpareigoti tarptinklinio ryšio paslaugas tiekti už vietinius tarifus. Tai reiškia, kad kelionėse bus galima nevengti išmaniajame įrenginyje esančios ir interneto duomenis naudojančios navigacijos sistemos. Tai gali būti postūmis, kuris dar labiau sumažins navigacijos įrenginių populiarumą. Kol kas šie įrenginiai patrauklūs tuo, kad yra patogūs naudotis dėl tvirtumo ir patikimų tvirtinimo sistemų, įmontuotų galingesnių, nei telefono, garsiakalbių ir komplekte parduodamo kroviklio. Trumpiau – jais naudotis patogiausia. Reikia pastebėti dar vieną privalumą – visuomet atliekama tik viena, pagrindinė funkcija – kelio rodymas. Tai reiškia, kad jokia kita funkcija nepertrauks kelio rodymo.
Nes, pavyzdžiui, išmanusis telefonas, privažiavus sudėtingą transporto mazgą, gali nemaloniai nustebinti sulauktu skambučiu, kurio metu nebematysite rodomo maršruto. Norėdami vėl matyti maršrutą, turėsite pabaigti pokalbį arba atmesti skambutį…
Todėl planšetinis kompiuteris pakankamai dideliu (navigacijai didelis ekranas net nebūtinas), raiškiu ir jautriu ekranu, greitu procesoriumi ir interneto jungtimi atrodo kaip geras navigacijos įrenginio pakaitalas. Bene vienintelis nepatogumas – jam reikia susirasti tinkamą ir tvirtą tvirtinimo įrenginį, nes vibruojantis laikiklis vairuotojo tikrai nedžiugins.
Žiūrint į artimiausią ateitį, tikėtina, kad navigacijos sistemų gamintojai turėtų savo įrenginius aprūpinti interneto prieiga. Tai – neišvengiama, norint likti rinkoje ir atsverti planšetinio kompiuterio privalumus.
Faktai apie GPS įrangą:
- Ilgai išjungtas (ypač – išjungtas ir tuomet kelis šimtus kilometrų nuvežtas) navigacijos įrenginys ilgiau užtruks, nustatydamas savo naują poziciją.
- Įjungtas navigacijos įrenginys buvimo vietą greičiau nustatys stovinčiame automobilyje.
- Medžiai, debesys, statiniai, saulės elektromagnetinis aktyvumas slopina GPS signalą ir mažina įrenginio tikslumą.
- Dauguma GPS įrenginių gamintojų deklaruoja, kad jų greičio matavimo paklaida siekia 0,16 km/val., tačiau galima ir maksimali, 0,8 km/val. siekianti, paklaida. Taigi, jis yra žymiai tikslesnis už gamyklinį spidometrą.
- Pasirinkdami maršrutą, įsitikinkite, ar jis numatytas jums parankiais keliais. Pasirinkite maršruto nustatymo prioritetus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.