“Volvo FH16″ – 25 pažangos metai

2013-12-23 CargoNEWS Volvo Trucks 0

Apie sunkvežimius rašantis britų žurnalistas Brian Weatherley dar gerai prisimena „Volvo“ 16 l variklio pristatymą 1987 m. – nuo tada susidomėjęs sekė, kaip pristatoma kiekviena nauja šio variklio versija. Jis dalijasi savo įspūdžiais, kuriuos jis patyrė nušviesdamas „Volvo“ evoliuciją link naujojo 750 AG galios FH16.

Įspūdinga galia

7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir visą 8-ąjį bei 9-ąjį dešimtmečius Švedijos dyzelinių transporto priemonių inžinieriai prognozavo, kad ateityje sunkvežimiai turės būti kur kas galingesni. Tai reiškė, kad bus kuriami nauji didelio darbo tūrio (iki 16 litrų) varikliai su turbokompresoriumi ir tarpiniu oro aušintuvu. Tačiau šių galiūnų – didelio darbo tūrio, didelės galios ir aukšto sukimo momento variklių – poreikis buvo didžiausias būtent Švedijoje – šalyje, kurioje važinėjama iki 60 tonų bendrosios masės autotraukiniais.

Našumas

Tačiau į „kovą dėl galios“, be bendrojo autotraukinių svorio, netrukus įtraukti ir kiti aspektai. 9-ojo dešimtmečio viduryje buvo pradėtas reguliuoti ES vairuotojų darbo valandų skaičius ir įrengti tachografai. Tai reiškė, jog svarbu turėti sunkvežimį, kuriuo būtų galima atlikti daugiau darbo per tą patį laiką, nes vairuotojams buvo uždrausta ilgiau kaip devynias valandas per dieną sėdėti už vairo. Tam reikėjo daugiau galios, kad būtų galima palaikyti didelį vidutinį važiavimo greitį tiek dieną, tiek naktį, ypač kylant įkalnėmis. Todėl sunkvežimio našumas ėmė priklausyti nuo variklio galios.

Geresni keliai

Didinti sunkvežimių galią ir toliau skatina įstatymai, taip pat todėl, kad buvo įrengti greičio ribotuvai. Intensyvėjantis eismas pagrindiniuose Europos keliuose taip pat reiškia, kad patys sunkiausi sunkvežimiai turi suspėti su vis didėjančiu eismo srautu, padidinti greitį ir užvažiuoti į įkalnes taip, kad už jų nesusidarytų ilgos eilės. Siekiant užtikrinti kelių eismo darną, buvo atitinkamai padidintas vidutinis didžiausios masės sunkvežimio galingumas.

Sunkesni kroviniai

Tuo tarpu Švedijoje – šalyje, kurioje prasidėjo ši istorija – 600 AG ir galingesniais sunkvežimiais dabar gabenami dar sunkesni kroviniai – pavyzdžiui, įgyvendinant „En Trave Till“ arba „One More Pile“ projektą, per kurį gabenant medieną 90 tonų svorio sunkvežimiais, pavyko ne tik iki 20 % sumažinti degalų sąnaudas, bet taip pat sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį. „Volvo“ taip pat yra vienas pagrindinių šio projekto dalyvių. Jame bandomas „Volvo FH16“ vilkikas. Kodėl? Žinoma, dėl jo didelio galingumo ir aukšto sukimo momento!

Aš, 30 metų apie sunkvežimius rašantis žurnalistas, mačiau, kaip prasidėjo didžiosios sunkvežimių galios didinimo lenktynės, ir su didžiuliu susidomėjimu sekiau, kaip „Volvo“ tobulino savo 16 litrų darbo tūrio variklį. Į šią istoriją įsitraukiau 1987 metais, kai dirbau žurnalo „Commercial Motor“ naujienų redaktoriumi. Vieną vakarą, kai peržiūrinėjau paskutiniuosius puslapius, prieš atiduodant žurnalą spaustuvei, į biurą įsiveržė „Commercial Motor“ redaktorius Allan Winn su neeiline naujiena, kurią jis sužinojo lankydamasis Švedijoje. „Turiu istoriją, kuri privalo būti išspausdinta šios savaitės numeryje,“– pranešė jis (nekreipdamas dėmesio į skausmingą mano veido išraišką) ir pridūrė, – „Taip pat turiu ir antraštę! „Šeši cilindrai. 16 litrų darbo tūris. Ir tai – „Volvo“!“ Kaip tik šią istoriją Commercial Motor“ išspausdino iškart po to, kai buvo pristatytas pirmasis 470 AG galios „Volvo F16“. Tai bent sutapimas!

Netrukus po to man pasitaikė proga pačiam išbandyti tokį sunkvežimį. Tuo metu Irvine (Škotija) veikė „Volvo“ surinkimo gamykla, ir būreliui žurnalistų buvo leista parvairuoti kelis „Volvo“ sunkvežimius iš Birmingemo į Irviną.

Aš progą išbandyti 470 AG galios „Volvo FH16“ gavau tik po pietų. Tačiau pamenu, kaip įsėdęs į to juodos spalvos milžino kabiną pamaniau: „Čia tai bent!“ Netrukus po to, pažvelgęs į galinio vaizdo veidrodėlius, nustebau: „O kur visi kiti?“ Žinoma, mano kelionė iki kitos kavos pertraukėlės neužtruko labai ilgai! Tokia buvo mano pirmoji pažintis su 16 litrų darbo tūrio varikliu.

Per dvejus metus „didysis šešetas“ gavo dar 20 AG, o 1991 metais, sukūrus elektronikos valdomą dyzelinį variklį, buvo pasiektas magiškas 500 AG skaičius. Kai „Commercial Motor“ kelyje išbandė 500 AG galios „Volvo FH16“ (straipsnio antraštė skelbė „Tikras galiūnas!“), mes taip pat nejuokavome, ypač vertindami kelionės ir važiavimo į įkalnes laiką.

Žinoma, nieko nuostabaus, kad šiam „Volvo“ galiūnui galiausiai buvo pritaikyta itin aerodinamiška „Volvo FH“ kabina; tai buvo padaryta 1993 metais, kai variklis D16 A520 pasiekė didžiausią 520 AG galią. Po to visi manėme, kad sunkvežimių galia toliau nebebus didinama.

Tačiau vėliau, 2003 metais, buvau pakviestas į naujutėlio „Volvo FH16 610“ su 16 litrų darbo tūrio varikliu D16C pristatymą Švedijoje. Žinoma, tai buvo išties galingas sunkvežimis, tačiau pamenu, kaip tą kartą, išgirdęs jau ne kartą girdėtą žodį „stulbinantis“, pamaniau: „Vyručiai, mes tai jau ne kartą esame girdėję…“ Vis dėlto 16 litrų darbo tūrio 2 800 Nm sukimo momentą išvystantis variklis pristatomas ne kiekvieną dieną, todėl maniau, kad dėmesio jie nusipelnė.

Dar po trejų metų, 2006 metais, „Volvo“ pasiekė naują rekordą, pristatydami 660 AG galios variklį D16E. „Volvo FH16 660“ pirmą kartą išbandžiau vairuodamas visiškai pakrautą 60 tonų svorio 25,25 m ilgio autotraukinį …nieko sau „lengvas pasivažinėjimas“, sutinkate? Žinoma, tuomet jau buvo pasiekta sunkvežimių galios riba… ar tikrai?

Tačiau 2009 m. sausį aš jau sėdėjau pagrindinės būstinės salėje Varvike, Jungtinėje Karalystėje. Tas pristatymas nebuvo kažkuo ypatingas, kol į mikrofoną kalbėjęs vyrukas staiga sumurmėjo: „Šiandien jums taip pat papasakosime apie naująjį 700 AG galios „Volvo FH16“.“ Ką? Kas tai pasakė? Visi salėje sėdėję žurnalistai staiga labai sukluso. Taip, „Volvo FH16 700“ galiausiai pasiekė „nepasiekiamąją“ 700 AG galią. Kilo visuotinė nuostaba, ir žurnalistai suskubo varžytis, kas pirmas išbandys šį sunkvežimį kelyje. Spėkit, kam vėl pasisekė?… Kelyje 44 tonų svorio „Volvo FH16 700“ man suteikė ne vieną staigmeną…taip pat ir taupydamas degalus, taigi įrodė, kad didelė galia nebūtinai reiškia tokias pat dideles degalų sąnaudas. Bet didžiausia staigmena mūsų laukė tada, kai trasoje pabandėme išvystyti greitį nuo 0 iki 80 km/val. Vidutinis 44 tonų svorio sunkvežimis 80 km/val. greitį paprastai išvysto tik po daugiau kaip pusės mylios greitėjimo tiesiu keliu, o su naujuoju „Volvo FH16 700“ mums pavyko išvystyti 80 km/val. greitį ir vėl sustabdyti sunkvežimį tris kartus per vieną mylią! Ne, taip vairuoti mes jums nerekomenduojame. Tačiau tada tarėme: „Jei kada prireiktų skubiai pervažiuoti Alpes, 700 AG „Volvo FH16“ tam kuo puikiausiai tiktų.“

Žinoma, sunkvežimių pramonės pažanga niekada nesustoja – ypač Švedijos sunkvežimių gamintojams, todėl niekas iš mūsų nenustebo, kai 2011 metų rugsėjį „Volvo“ vėl pasiekė rekordą savo naujuoju 750 AG galios „Volvo FH16“. Tad kur yra riba? 800 AG, o gal 850 AG? Pagyvensim, pamatysim.

0 0 0