„Temperatūriniai“ ginčai: ką reiktų žinoti transportininkams
Keletą pastarųjų savaičių Europą alinusi karščio banga neišvengiamai sukelia papildomo galvos skausmo dirbantiems su vadinamaisiais temperatūriniais kroviniais. Dažnai savitą suvokimą, kaip derėtų gabenti prekes, kurios brangiai kainavusiu niekalu tampa gavusios net simboliškai didesnį šilumos kiekį, turi ne tik tokių prekių gamintojai-siuntėjai, vežėjai, prekių gavėjai, bet ir kylančius ginčus nagrinėjantys žemesnių instancijų teismai. Todėl svarbu žinoti, kaip temperatūrinio režimo ir nukrypimo nuo jo klausimus išaiškina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, ką reikia žinoti, kad išvengti nemalonumų ir nuostolių?
Problemos esmė
Prieš trejetą mėnesių Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo situaciją ir paskelbė nutartį, kurią išvertus iš teisininkų leksikos reiktų suprasti taip: nežymus nuokrypis nuo temperatūrinio režimo nebūtinai reiškia krovinio sugadinimą, o važtaraštyje nurodytas temperatūros režimas – ne visuomet sutampa su būtinu, gamintojo nustatytu režimu.
Gabenęs krovinį kiek aukštesnėje nei važtaraštyje nurodytoji temperatūra, vežėjas gynėsi, kad krovinys sugadintas nebuvo – gavėjas krovinį ar jo likučius utilizavo tik pasibaigus prekių tinkamumo vartoti laikui, jokie mikrobiologiniai ar panašūs tyrimai pristatymo vietoje daryti nebuvo ir kt. Byloje kilo klausimas, ar visuomet važtaraštyje nurodyto temperatūros režimo pažeidimas reiškia, kad krovinys sugadintas.
Dar vienas šio istorijos aspektas – drauge su maisto produktais keliavo ir naujų akumuliatorių siunta, klasifikuojama pagal ADR susitarimą kaip pavojingas krovinys. Nors vežėjui buvo pareikšta pretenzija tiek dėl kartu gabentų akumuliatorių, tiek dėl temperatūros režimo pažeidimų, vežėjas nesutiko atlyginti nuostolių – ginčas pasiekė Aukščiausiąjį teismą.
Taršos baubas
Kadangi maisto produktų siunta buvo nedidelė – 2 paletės – savaime suprantama, kad krovinys buvo gabenamas kartu su kitomis prekėmis, ir kilo klausimas, ar dėl šalia gabenamo ADR krovinio (naujų, supakuotų automobilių akumuliatorių) maisto produktai galėjo sugesti, ar jiems kilo taršos grėsmė. Siuntėjas ginčijo, kad dėl to, kad tokie kroviniai buvo gabenami vienoje transporto priemonėje, kilo taršos grėsmė, todėl maisto produktų krovinys buvo sugadintas.
Tačiau teismas pasisakė, kad nei ADR Susitarimas, nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas reglamentas852/2004 , nustatantis maisto produktų higienos reikalavimus, neįtvirtina absoliutaus draudimo vežti maisto produktų su kitais kroviniais. Abu dokumentai nustato tam tikras taisykles, kurių vežėjai ir siuntėjai turi laikytis, o ar kartu gabenant įvairių rūšių prekes maisto produktams kyla taršos grėsmė – teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Svarbu tai, ar iš tikrųjų buvo kilusi taršos grėsmė, ir ar maisto produktai ir kitos prekės buvo efetyviai atskirti.
Siuntėjui nepateikus įrodymų, kad taršos grėsmė iš tikrųjų buvo, o vežėjui įrodžius, kad akumuliatoriai buvo supakuoti laikantis ADR reikalavimų, teismas priėjo išvados, kad šalia gabenami akumuliatoriai įtakos maisto produktų kroviniui neturėjo .
Tiesa, byloje išvadą pateikusi Valstybinė maisto ir veterinarijos taryba išreiškė nuomonę, kad maisto produktai ir akumuliatoriai transportuojant nebuvo tinkamai atskirti, dėl ko galėjo kilti taršos grėsmė, tačiau ką reiškia „tinkamai atskirti“ ir kaip galėjo kilti „taršos grėsmė“ nepaaiškino. Akumuliatoriai buvo sukrauti ant padėklų ir apvynioti plėvele (krovinio ADR klasifikacinis kodas yra C1 1, kuris reiškia, kad gaminyje yra ėdžių medžiagų, nekeliančių papildomo pavojaus), toks pakavimo būdas ADR reikalavimus atitinka. Vežėjas tokią tarnybos nuomonę sėkmingai ginčijo. Aukščiausias teismas pripažino, kad tarnyba netyrė su byla susijusių faktų – krovinys pristatytas gavėjui Graikijoje, tarnybos specialistų apžiūrėtas nebuvo, todėl tarnyba tik išreiškė tik nuomonę ir pateikė teisines išvadas. Tarnybos nuomonės teismas nevertino kaip ypatingos galios dokumento (oficialiojo įrodymo), ir pasisakė, kad tokia nuomonė teismui nėra privaloma.
Šalčio (ne)pakankamumo dilema
Vienas iš esminių klausimų, dėl kurių teismas pasisakė 2017-03-07 d. nutartyje – kokia temperatūra yra „tinkama“ ir kada maisto produktai transportavimo metu sugadinami, jei temperatūros režimo vežėjas nesilaiko. Ar į CMR važtaraštį įrašomi temperatūros reikalavimai yra absoliuti tiesa?
Advokatė Reda Aleksynaitė atkreipia dėmesį į naują teismų praktikos nuostatą, jog ne visuomet CMR važtaraštyje arba vežimo sutartyje vežėjui nurodytas temperatūros režimas atitinka produktų gamintojo nustatytą temperatūros režimą. Logistikos grandinėje pakraunant ir perkraunant krovinius, pildant dokumentus dalyvauja nemažai įmonių – ekspeditorių, vežėjų, siuntėjo atstovų ir t.t., todėl galimi atvejai, kai važtaraštyje nurodytas temperatūros režimas nebeatitinka gamintojo reikalaujamo režimo. Matydamas, kad gavėjas tariamai ‚visiškai sugadinto‘ krovinio neskuba utilizuoti ir kyla įtarimų, kad nukrypimas nuo temperatūros režimo nebuvo toks reikšmingas, kaip bando teigti gavėjas, vežėjas gali ginčyti, ar prekės iš tiesų buvo sugadintos.
„Esame nagrinėję ginčą, kai net ekspertams pasisakius, , kad krovinio vežimui tinkama temperatūra buvo +4 – +5 C, užsakovas užsispyręs ginčijo, kad prekės turėjo būti gabenamos 0 – +2C temperatūroje, negalėdamas pagrįsti savo pageidauto temperatūros režimo jokiais tyrimais, krovinio specifikacijomis, gamintojo informacija ir kt. Be to, absoliučiai griežtas ir jokių temperatūros nukrypimų netoleruojantis prekių vežimas vargu ar galimas – reikia iškrauti bei pakrauti kitus krovinius, temperatūros svyravimus lemia šaldymo agregatų darbo specifika ir kt. Todėl labai svarbu, kad teismas atkreipė dėmesį į būtent gamintojo reikalaujamos temperatūros nustatymą ir tai, kad ribotą laiką leidžiama praktiniais sumetimais nesilaikyti temperatūros kontrolės maistą ruošiant, vežant, kraunant į sandėlius, dedant į vitrinas ar pateikiant vartotojui, jeigu toks temperatūros režimo nesilaikymas nekelia rizikos sveikatai. Taigi, tam tikras nuokrypis nuo temperatūros režimo vežant maisto produktus pagal teisės aktus yra galimas“, – sako R. Aleksynaitė.
Galutinėje teismo išvadoje skelbiama, kad jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra nesutampa su gamintojo reikalaujama temperatūra, teismas turi vadovautis ne važtaraštyje nurodyta, tačiau produktų gamintojo reikalaujama temperatūra ir pagal jos pažeidimus spręsti dėl krovinių sugadinimo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.