„Valentino diena“ su dyzelino aromatu
Vasario 14 diena ne visiems asocijuojasi su meile. 2014-ųjų vasario viduryje Lietuvoje pradėjo galioti tvarka, pagal kurią Lietuvos muitininkams buvo suteikta teisė iš sunkvežimių vairuotojų pareikalauti raštu deklaruoti įvežamo kuro kiekį.
Praėjo beveik dveji metai, ir CargoNews.lt pasidomėjo, kaip vežėjai priprato prie šios tvarkos.
Patikra greitėja, pažeidimų – mažėja
Pasak Lietuvos muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės – Šatkauskienės per devynis 2015 metų mėnesius buvo įforminta daugiau nei 324 tūkstančiai keleivio deklaracijų, kurias pateikė krovininių transporto priemonių vairuotojai. Jose deklaruota beveik 300 mln. litrų įvežto kuro.
Muitinės pareigūnai užfiksavo 1925 įvairaus pobūdžio pažeidimus, susijusius su kuro gabenimu: tai ir neteisingas duomenų pateikimas deklaracijoje, ir degalų gabenimas nestandartiniuose kuro bakuose ir pan.
Apskaičiavę mokėtinus mokesčius, pareigūnai nuo 2015 m. sausio iki spalio surinko 214 tūkst. eurų mokesčių.
Beveik prieš dvejus metus įsigaliojusi tvarka šiek tiek „atrišo“ muitininkams rankas. Anksčiau, nors ir turėdami pagrįstų įtarimų, kad kuras gali būtų nupilamas šalies viduje, pareigūnai sunkiai galėjo tai įrodyti. Pradėjus deklaruoti įvežamą kuro kiekį raštu, tapo paprasčiau nustatyti, ar šalies viduje kuras galėjo būti neteisėtai nupiltas, ar ne
Pasak Muitinės departamento atstovės, 2015-ųjų metų tendencijas, kad pažeidimų fiksuojama vis mažiau, lėmė ir tai, jog degalai atpigo Lietuvos degalinėse. Nebeliko labai didelės paskatos ieškoti pigesnio iš Baltarusijos įvežto kuro.
Pareigūnai fiksuoja, jog pasienyje iš tiesų sutrumpėjo vilkikų eilės, nes sumažėjo tuščių krovininių transporto priemonių, kurių kelionės tikslas į trečiąsias šalis būdavo labai elementarus – tiesiog užsipilti sklidinus bakus pigesnių degalų.
Muitinės pareigūnams nustačius, kad lengvatinėmis sąlygomis įvežtas kuras buvo panaudotas neteisėtai (nustačius nupylimo atvejus), trūkstamas kuro kiekis yra apmokestinamas muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiais. Jeigu buvo užfiksuotas, pavyzdžiui, 200 litrų dyzelino trūkumas, tai skaičiuojant 2015 m. gruodžio mėn. kainomis, muitas, PVM bei akcizas sudarys 97 eurus. Be to, vairuotojui bus skirta bauda, kuri sudaro nuo 10 iki 50 proc. privalomų sumokėti mokesčių.
Paprastai šiuos mokesčius pasienyje (arba mobiliosios kontrolės punkte) moka vairuotojas grynaisiais pinigais.
Pakeitimus inicijavo muitinė
2014-aisiais įsigaliojusią tvarką inicijavo Lietuvos muitinė. „Tuo metu situacija pasienyje tikrai buvo sudėtinga, buvo akivaizdu, jog kai kurie vežėjai piktnaudžiauja buvusiomis norminių aktų spragomis. Mėginome įvertinti Europos Sąjungos šalių praktiką ir užsienyje galiojusią tvarką. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra ribojamas įvežamų į šalį degalų kiekis – negalima įvežti daugiau nei 600 litrų kuro. Mes pasirinkome kitą kelią – neribojame kuro kiekio degalų bake, bet vežėjai įgijo prievolę deklaruoti įvežamus degalus“, – teigia pašnekovė.
Vietoj dyzelino – vanduo
Jau beveik dveji metai, kai vairuotojai privalo užpildyti ir pateikti muitinės įstaigai, esančiai ties įvažiavimu į Lietuvą, specialią deklaracijos formą. Joje turi būti įrašyti odometro rodmenys, nurodyta kuro bako talpa, kuro rūšis (išskyrus dujas) ir jo kiekis.
Antrą deklaracijos egzempliorių vairuotojai privalo turėti visos kelionės, kurioje bus naudojamas įsivežtas į Lietuvą lengvatinėmis sąlygomis kuras, metu.
Įvežamas į Lietuvą kuras, esantis transporto priemonės kuro talpyklose, negali būti naudojamas kitoje transporto priemonėje, išskyrus tą, kurioje buvo įsivežtas.
Šių degalų negalima nupilti ir sandėliuoti. Nupilti kurą leidžiama tik išimtiniais atvejais, jeigu transporto priemonei reikalingas skubus remontas. Apie šiuos atvejus vežėjai privalo nedelsdami pranešti artimiausiai muitinės įstaigai. Žinoma, tvarka draudžia kurą perleisti tretiesiems asmenims – nesvarbu, ar be atlygio, ar už atlygį.
Ši tvarka galioja visuose pasienio punktuose. Pareigūnai konstatuoja, jog kai kurie vairuotojai, siekdami išvengti patikrinimo, į Baltarusiją iš Lietuvos grįžta pro Lenkiją ar Latviją. Tačiau kontrolę Lietuvos – Lenkijos ir Lietuvos – Latvijos pasienyje atlieka mobiliosios muitinės pareigūnų grupės.
Muitininkai bendradarbiauja su sunkvežimių gamintojų atstovais, todėl turi pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti realias degalų sąnaudas. Kartais kyla klausimų ir dėl vilkikų degalų bakų talpos – čia pareigūnams irgi gelbėja gamintojų atstovai.
Aišku, vežėjas gali argumentuoti, kad vilkikas visą laiką važiavo pilnai pakrautas ir itin sudėtingomis sąlygomis, tačiau bet kokie argumentai turi būti logiški – įrodyti, kad automobilis, pavyzdžiui, 500 litrų iš Baltarusijos įvežto dyzelino sunaudojo, nuvažiavęs 300 kilometrų, tikrai bus sudėtinga. Paprasčiau tariant – nerealu.
Siekiantys išvengti mokesčių vežėjai griebiasi net technologinių gudrybių: muitininkai yra užfiksavę atvejų, kai sunkvežimių degalų bakas būdavo pripildomas vandens, o dyzelinas užimdavo tik mažą specialiai atskirtą bako dalį.
Yra ir ikiteisminių tyrimų
2015 metų galutinės statistikos dar nėra, tačiau akivaizdu, kad prie naujosios tvarkos vežėjai įprato. Pasak G. Vitkauskaitės-Šatkauskienės, krovininių automobilių srautas, kertantis Lietuvos – Rusijos pasienį, visus 2015 mėnesius buvo daugmaž stabilus. Pasienio su Baltarusija punktuose krovininių automobilių kiek mažiau buvo sausį, vasarį transporto kiekis ūgtelėjo, o nuo kovo iki 2015-ųjų pabaigos jis irgi buvo stabilus. Todėl ir užfiksuotų pažeidimų nederėtų skirstyti į sezoninius.
Beje, muitinės pareigūnai sunkvežimius tikrina pasirinktinai, atsižvelgdami į rizikos kriterijus. Muitininkai faktinį automobilio kuro talpyklose esantį degalų kiekį tikrina turimomis muitinio tikrinimo priemonėmis.
Jeigu 2015 m. Lietuvos muitinės pareigūnai užfiksavo mažiau nei du tūkstančius pažeidimų, tai 2014 metais, tikrindami į Lietuvą įvežto kuro gabenimą, nustatė daugiau kaip 8500 pažeidimų. 2014 m. apskaičiavus mokėtinus mokesčius, į valstybės biudžetą buvo surinkta per 620 tūkstančių eurų mokesčių.
Iš viso Lietuvos muitinėje užpernai dėl neteisėto gabenimo ar disponavimo naftos produktais dideliais kiekiais pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai.
Gali prireikti ir ADR pažymėjimo
Muitininkai sustiprino ir pavojingų krovinių gabenimo kontrolę ir nustatė nemažai pavojingų krovinių vežimo kelių transportu reikalavimų pažeidimų, kai vežėjai transporto priemonės junginyje (vilkikas su priekaba) viršija leistiną 1,5 tonos degalų bakų ribą.
Tokiu atveju transporto priemonę vairuojantis asmuo, pagal Pavojingų krovinių transportavimo konvencijos (ADR) reikalavimus privalo turėti ADR pažymėjimą. Nustačius, kad pažymėjimo nėra, tokią transporto priemonę vairuojantis asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, jam surašomas ATP protokolas.
Bauda už tokį pažeidimą Lietuvoje svyruoja nuo 57 iki 115 eurų, o dažniausiai yra skiriama minimali 29 eurų bauda, kurią reikia sumokėti iš karto.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.