Neseniai Europos Komisija pateikė „Mobilumo paketo“ reikalavimo dėl reguliaraus sunkvežimio grąžinimo į registracijos šalį išaiškinimą. Tačiau įvairių šalių vežėjai – taip pat Lietuvos – nesupranta, kodėl turi būti grąžinama ir puspriekabė.
Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius yra tarp pirmaujančių liūdnoje statistikoje – pagal šiemet paskelbtų bankrotų ir registruotų turto areštų skaičių. Naujausi „Creditreform Lietuva“ duomenys rodo, kad šiemet kas vienuolikta bankrutavusi įmonė veikė transporto sektoriuje, o vasarą kas dešimtas turto areštas fiksuotas taip pat šiame sektoriuje. Ekspertai tikina, kad tai lemia lėtėjantis vartojimas euro zonos ir NVS šalyse, sparčiai augančios išlaidos energetiniams ištekliams, todėl ragina valdžią taikyti verslui lengvatas, kompensuoti dalį išlaidų. Priešingu atveju, tikėtina, jau metų pabaigoje Lietuvoje prasidės nauja bankrotų banga.
Brangstantis kuras, nuolat tobulėjančios technologijos, augantis visuomenės sąmoningumas dėl poveikio aplinkai ir žinoma aktyvus automobilių įmonių elektromobilių marketingas pastebimai spartina elektra varomų automobilių atsiradimą keliuose. Bet ar šio proceso greitis pakankamas ir ar tendencijos panašios kalbant apie sunkiąją techniką, vilkikus, sunkvežimius?
Lietuvos logistikos verslo situacija rudenį neturėtų būti tokia bloga, kaip buvo prognozuojama prasidėjus karui Ukrainoje ir mažėjant vartotojų išlaidoms Europoje, teigia ekspertai. Pasak jų, viena pagrindinių problemų šiame versle išliks darbo jėgos trūkumas, iššūkių kels ir kylančios energijos kainos, neigiamai veikiančios konkurencingumą.
Pasibaigus kvotoms, skirtoms palengvintam užsieniečių įdarbinimui paslaugų sektoriuje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama sprendimus gilėjančiai vairuotojų trūkumo problemai spręsti, pranešė LPK.
Viename vežėjų renginyje vienas iš jų papasakojo, kad, pavyzdžiui, muitinės postas „Kirtimai“ Vilniuje yra privačioje teritorijoje, dėl ko vežėjai yra priversti mokėti už naudojimąsi aikštele, kurioje atliekamos muitinės operacijos (jei viskas trunka ilgiau nei valandą). Šiame kontekste kyla klausimas – kodėl privačioje teritorijoje nusprendė įsikurti muitinė, o papildomų išlaidų dėl to patiria vežėjai, ir ar įmanoma kaip nors pakeisti situaciją?
Asociacija „Linava“ kreipėsi į atsakingas šalies institucijas prašydama įvertinti, ar kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, galimai neturinčios reikiamų dokumentų vežti krovinius ir dirbančios fiktyviai, nepažeidžia įstatymų, pernuomodamos vairuotojus kitų šalių vežėjams. Asociacijai taip pat kelia klausimų ir kita šių įmonių veikla, todėl prašoma atsakingų institucijų reaguoti ir priimti atitinkamus teisės aktus.
Pervežimų praktikoje būna įvairių neaiškių atvejų. Šiandien situaciją papildomai komplikuoja sankcijos. Dėl jų viena transporto įmonė nesugebėjo baigti pervežimo į Baltarusiją ir liko su prekėmis, kurių negali pristatyti gavėjui ir kurios nereikalingos siuntėjui, esančiam tolimoje Indijoje. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip vežėjui išvengti kaštų, susijusių su „pakibusiu“ kroviniu.
Nors „Mobilumo paketo“ reikalavimai jau galioja daugiau nei keletą mėnesių, ir Europos Komisija (EK) yra pateikusi rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo, transporto įmonėms vis dar kyla daug klausimų dėl jų praktinio realizavimo ir vykdymo pagrindimo kontrolės atveju. Kokia šiai dienai yra transporto įmonių kontrolės kelyje praktika? Kokios dažniausiai daromos transporto įmonių klaidos sąlygoja kontrolės metu skiriamas baudas?
Šiuo metu veiklą už Lietuvos ribų, įsteigusios padalinius ar dukterines įmones, tęsia daugiau kaip 800 transporto ir logistikos įmonių, kurios užsienyje yra įregistravusios daugiau kaip 8000 vilkikų, rodo asociacijos „Linava“ turimi duomenys. Plėtoti verslus Lietuvos vežėjai renkasi Vokietiją, Olandiją, Daniją, o dažniausiai – Lenkiją, kurioje ir registruojama daugiausiai lietuviškų įmonių bei sunkiasvorių vilkikų. Šiuo metu vien Lenkijoje veiklą tęsia apie 700 vežėjų, kurie čia jau registravo apie 7000 vilkikų.