Kas yra kas Lietuvos transporto pasaulyje tiek vežėjai, tiek sunkiasvorės technikos pardavėjai nemirktelėję galėtų išvardinti pažadinti vidury nakties. Nepaisant to, praėjusią savaitę „Litexpo“ parodų centre tris dienas vykusiose parodose TRANSBALTICA, BALTTECHNIKA ir MECHANIKA savo stendus turėjo visi vilkikų pardavėjai, išskyrus DAF.
Lygiai prieš 60 metų balandžio 26-ąją į pirmąjį reisą išplaukė „tikras“ konteinerinis laivas „Ideal X“, todėl šią dieną teoriškai galima laikyti konteinerių verslo nišos gimtadieniu. Nors lig šiol konteineriai daugiausia asocijuojasi su jūrų transportu, visgi jų svarbą vežėjams automobiliams pervertinti neįmanoma. Daugiau nei 38 mln. tonų krovinių pernai apdorojęs Klaipėdos uostas apie 80 proc. jų išgabena geležinkeliu, tačiau likusių 20 proc. net labai įsikarščiavęs nepavadinsi „smulkmena“. Ko artimiausiu metu vežėjai gali tikėtis iš savo partnerių vakariniame Lietuvos pakraštyje? Kaip ir kodėl kinta konteinerių krovos dinamika? Kuris Baltijos uostas čia griežia pirmuoju smuiku? Atsakymų į šūsnį panašių klausimų CargoNews.lt ieškojo susitikime su Klaipėdos uoste įsikūrusių kompanijų vadovais.
Nereikia turėti itin daug fantazijos tam, kad įsivaizduotum kokios nuotaikos apninka nedidelės transporto įmonės savininką iš degalų tiekėjo sulaukus lakoniškos žinutės-perspėjimo, jog po paskutinių vizitų į „BP Luxemburg“ ir „OMW Austria“ degalines, buvo „išeikvotas sutartas mėnesio limitas“. Sulaukus detalios ataskaitos aiškėja, kad pačiame Vakarų Europos viduryje per penketą dienų kažkas skirtingose degalinėse apsilankė 16 kartų ir įsigijo dyzelino už daugiau nei 8000 eurų. Liūdnoji šios istorijos dalis – tuo metu visi įmonės sunkvežimiai gabeno krovinius kitame žemės pakraštyje ir už minėtus pinigus negavo nė lašo degalų. Redakcijoje apsilankiusio transporto verslo senbuvio A. U. (jo prašymu neatskleisime asmens ir įmonės tapatybės) pasakojama istorija tokia skausminga, kokia tik gali būti pirmoji akistata su sukčiais.
Nuo pat kalendorinių metų pradžios mūsiškiai transportininkai buvo priversti laviruoti bandydami tiek rasti savo nišą Senojo žemyno rinkose, tiek išsaugoti turėtas pozicijas Rusijoje. Ypač sudėtinga padėtis susidarė pastarojoje šalyje, kai pernai gruodį rusai pradėjo savaip traktuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartis ir iš esmės drausti per Rusiją vežti krovinius trečiosioms šalims. Dėl to kilo didžiulis konfliktas su Lenkija, kurio rezultatas (nepamirškite konflikto Ukrainoje) – itin komplikuotos pačių rusų vežėjų galimybės pasiekti Europą.
2014 metų pabaigoje Rusijos Federacijos priimtas federalinis įstatymas Nr. 362-FZ ir 2015 metų gruodį RF prezidento išleistas dekretas sukėlė audrą, dalinantis 2016 metų leidimus. Tiksliau, audrą sukėlė tik dalinantis leidimus su Lenkija. Rusijos vyriausybės atstovai oficialiai paskelbė, kad, derantis su kitomis šalimis, nekilo jokių problemų.
Nors jokių fiskalinių revoliucijų 2016-aisiais valdžios institucijos nesuplanavo (bent jau tokių, kurios būtų aktualios išimtinai vežėjams), visgi džiaugtis štiliu nėra kaip. Šiais metais atsiras keletas naujų prievolių transporto įmonių vadybininkams bei finansininkams, kurias vieni vadina „košmaru“, kiti – siūlo situacijos be reikalo nedramatizuoti.
Lietuvos eksportuotojams pavykus atsikratyti priklausomybės nuo į ekonominę duobę įkritusios Rusijos, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia naują riziką – Lenkiją. Apie tai ir kokiomis nuotaikomis šiemet gyvens Lietuva ekonomistas kalbėjo „Swedbank“ ekonomikos prognozių pristatyme.
Už bemaž pustrečio tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos esanti Turkija jau seniai nebėra ypatinga egzotika. Daugiau nei 75 milijonus gyventojų turinti šalis tapo patraukliu atostogų kraštu, o Turkijoje išauginti vaisiai bei daržovės (kaip ir ten pagamintos pramoninės prekės) jau nieko nebestebina.
Sociologinės apklausos, narstančios kokiais kriterijais žmonės renkasi žieminius automobilio langų ploviklius liudija, kad vairuotojo sprendimas priklauso nuo trijų dalykų: deklaruojamos užšalimo temperatūros, kainos ir kokybės. Su pirmaisiais dviem parametrais viskas daugiau mažiau aišku, sąvokos „gera kokybė“ turinys lig šiol buvo toks pat aiškus kaip ir žodžių junginys „humaniškas garvežys“. Kodėl? Todėl kad nebuvo jokios realios galimybės objektyviai palyginti skirtingų gaminių „darbines“ savybes.
Kai kalba eina apie krovinį, turbūt pirmiausia galvojate apie tas konkrečias prekes, kurios bus gabenamos iš taško A į tašką B. Ir tikrai dažnai pamirštame, kad krovinys labai dažnai pirmiausia kraunamas ant padėklų, paprasčiau vadinamų paletėmis: būtent taip saugiau ir patogiau.