Paskutinį dešimtmetį transporto sektorius išgyvena pokyčių laikotarpį. Siekiant sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį ir tobulėjant naujausioms technologijoms, elektromobiliai šiandien tampa rimta alternatyva įprastiems automobiliams, jų paklausa kasmet auga. Vežėjams tai kelia ir tam tikrų iššūkių – dėl didesnio svorio juos gabenti gerokai sudėtingiau.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vienijamos įmonės inventorizavo paskatas tolimųjų reisų vairuotojams, tarp kurių yra papildomos įmokos į III pakopos pensijų fondus, nemokami mokymai, gyvybės ir sveikatos draudimas, vertingos dovanos.
2019 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą nuo 1,3 iki 1,65. Tai tapo dideliu smūgiu autotransporto sektoriui. Vežėjus remiantys politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šio sprendimo atitikimo Konstitucijai. Tada mažai kas tikėjo, kad šis sumanymas bus sėkmingas, ir jis buvo pamirštas. Tačiau neseniai jis priminė apie save – KT pripažino vyriausybės sprendimą nekonstituciniu (detalės – čia ir čia). Kitaip tariant, vežėjai gavo puikų šansą pasiekti, kad koeficientas būtų peržiūrėtas. Klausimas – ar jie sugebės juo pasinaudoti?
„Verslo požiūryje“ pokalbis apie vežėjų sektoriaus aktualijas su 23 didžiąsias šalies transporto ir logistikos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generaliniu sekretoriumi Povilu Drižu.
Dėl besikeičiančio požiūrio į aplinką, su ja susijusios politikos ir atsiradusių įvairių ribojimų pagreitį Vakarų Europoje įgavęs ekologiškesnis krovininis transportas vis atkakliau kelią skinasi ir mūsų regione. Baltijos šalyse veikiančios įmonės įsisąmonina, kad su tvarumu susiję sprendimai leidžia tausoti ne tik gamtą, bet ir savo laiką bei piniginę. Pavyzdžiui, jau dabar galima kur kas pigiau ir švariau be sustojimo pervežti krovinius nuo Lietuvos iki Latvijos ar Estijos.
Prieš kurį laiką Lietuva nusprendė įvesti kvotą paslaugų sferoje piliečiams iš trečiųjų šalių, kuri liečia ir tolimųjų reisų vairuotojams. Jau tai sukėlė Lietuvos vežėjų, kuriems trūksta vairuotojų (o dabar dėl „Mobilumo paketo“ reikalavimų jų reikia dar daugiau), nepasitenkinimą. Kai paaiškėjo nustatytos kvotos dydis – 11600 žmonių visam paslaugų sektoriui – kelių transporto sektorius patyrė šoką. Tačiau buvo viltis, kad dar iki metų pabaigos ši kvota bus peržiūrėta, ką leidžia daryti įstatymas. Kai apie tai rašėme, nė neįsivaizdavome, kuo visa tai baigsis.
Tikriausiai mažai kas pagalvotų, kad viena nedidelė detalė privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, iš tiesų, yra viena iš esminių aplinkybių nustatant riziką bei draudimo sutarties kainą. Dažniausiai esame linkę galvoti apie automobilio vairuotojo stažą, amžių ar prieš tai patirtus eismo įvykius. Tačiau vienas svarbiausių draudimo sutarties punktų, į kurį derėtų atkreipti dėmesį, – informacija apie kitus automobilio vairuotojus. Kodėl svarbu paminėti, jeigu automobilį vairuos keli asmenys?
Didžiausios Lietuvos vežėjų bendrovės, kurias vienija Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA), didžiąją dalį atlyginimų savo darbuotojams išmoka elektroniniais bankiniais pavedimais, o atsiskaitymai grynaisiais vykdomi išimtiniais atvejais, ir tik darbuotojams motyvuotai paprašius.
Čia – straipsnis rusų kalba pagal informaciją iš Norvegijos žiniasklaidos apie tai, kad stambi Lietuvos transporto kompanija „Vlantana“, kuri (o tiksliau „Vlantana Norge“) įsivėlė į didžiulį skandalą šioje šalyje, atrodo, bando sugrįžti į jos rinką.
Lietuvos transporto įmonėms darosi vis sudėtingiau gauti šalies bankų lizingus, kurie būtini verslams plėsti, atnaujinti turimą transporto parką, įsigyti naujų šiuolaikiškų vilkikų, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir pasiūlyti kuo geresnes sąlygas vairuotojams. Jų negavusios įmonės yra priverstos riboti arba stabdyti savo veiklą, ypač mažiausieji šios rinkos dalyviai. Taip pat ieškoma finansavimo užsienio bankuose, kur veikia įmonių padaliniai, ir Lietuvoje pas mažuosius paskolų teikėjus, kurie pretenduoja tapti bankais.