
Pirmasis „Pokalbis su prezidentu“
Žemiau pirmos „Linavos“ laidos „Pokalbis su prezidentu“ vaizdo įrašas.
Žemiau pirmos „Linavos“ laidos „Pokalbis su prezidentu“ vaizdo įrašas.
Neseniai „Linavos“ tinklapyje pasirodė trumpa žinutė: „Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ apeliacinį skundą dėl bylos pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ ieškinį atsakovams: buvuvusiam prezidentui E. M. bei buvusiems gen. sekretoriams V. A. ir V. M. dėl žalos atlyginimo. 2018 metais byla buvo pradėta buvusio generalinio sekretoriaus M. A. iniciatyva, be prezidiumo pritarimo, tuo metu asociacijos „Linava“ prezidentu buvo E. M.“ Tačiau, galbūt, ne visi žino šios istorijos detales, kurios eilinį kartą verčia susimąstyti, kas ir kodėl vyksta „Linavoje“. Apie tai pasikalbėjome su bylos laimėtoju – buvusiu Asociacijos prezidentu Erlandu Mikėnu.
„Breksitas“ tapo rimtu išbandymu transporto sektoriui. Dabar jau galima daryti tam tikras išvadas dėl to, kas vyksta ir kas gali būti toliau. Katastrofa nenutiko, tačiau padėtis dar nėra normali. O ateityje nauji sunkumai. Todėl „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokia situacija su pervežimais maršrutu ES-Didžioji Britanija (DB), ar Lietuvos vežėjams pavyko prisitaikyti prie naujų realijų ir kam jiems ruoštis.
Transporto sektoriui 2020-ieji buvo iššūkių metai – susisiekimą stipriai stabdė prasidėjusi COVID-19 pandemija, pradėjo galioti dalis naujų ES Mobilumo paketo nuostatų. Tačiau išskyrus didžiausią smūgį patyrusius aviacijos ir keleivių vežimo sektorius, pokyčiai susisiekimo sektoriuje buvo nuosaikūs, dalis rezultatų geresni nei tikėtasi. Praėjusiais metais augo krovinių vežimai, o Klaipėdos uostas pasiekė visų laikų krovos rekordą, pažymima Susisiekimo ministerijos parengtoje 2020 m. transporto rinkos apžvalgoje.
Transporto sektoriaus įmonės skaičiuoja milijonais nesurenkamų pajamų, kurie iškeliauja į užsienio vežėjų sąskaitas, nes Lietuva su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu kelionės leidimais apsikeičia neatsižvelgdama į Lietuvos vežėjų interesus. Pavyzdžiui, vien dėl to, kad pernai Lietuva Rusijai suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, mūsų vežėjai neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesurinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, „Sodros“ ir kelių mokesčių.
Apie problemą, susijusią su kelių mokesčio sumokėjimu, įvažiuojant į Lietuvą iš Lenkijos keliu А5, Lietuvos vežėjai pradėjo kalbėti praeitų metų gegužę (daugiau informacijos – čia). Jos esmė ta, kad jie priprato pirkti vinjetę po sienos kirtimo artimiausioje degalinėje, bet po to iki jos buvo įrengta kontrolės sistema, kuri verčia vežėjus (o tiksliau – vairuotojus) pirkti vinjetę iš anksto elektroniniu būdu. Tačiau daug kas ir toliau darydavo tai degalinėje, ir prasidėjo baudos, kadangi vinjetė buvo nuperkama, praėjus kelioms minutėms po nusižengimo užfiksavimo. Vežėjai pasipiktino. O šiandien jie nepatenkinti dar ir tuo, kad baudos ateina labai pavėluotai ir ne visos iš karto. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar gali vežėjas, keletą kartų nupirkęs vinjetę, praėjus kuriam laikui po pažeidimo užfiksavimo, kaip nors išvengti nuobaudos arba sušvelninti ją.
Transporto sektoriaus įmonės skambina pavojaus varpais, nes sparčiai artėja prie kritinės ribos – po kelių mėnesių trūks dar daugiau vairuotojų ir nebeliks kam sėsti prie vilkikų vairo. Trūksta ne tik lietuvių, bet ir vairuotojų iš užsienio šalių, o dėl besitęsiančios koronaviruso (COVID-19) pandemijos užsienio vairuotojams, norint gauti darbo vizas Lietuvoje, procedūros pailgėjo iki pusmečio. Tad vežėjai prašo ne tik Vyriausybės pagalbos, bet ir kviečia žmones darbintis transporto įmonėse vairuotojais.
Lietuvos vežėjų sąjungos atlikta įmonių atstovų apklausa parodė, kad pastaraisiais pandemijos bei karantino metais transporto sektorius toliau ženkliai mažėja: didėja nedarbas, bendrovės užsidaro arba persikelia į užsienį. Savo susirūpinimą grėsminga padėtimi transporto sektoriuje vežėjai perdavė Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovams. Vasario 24 dieną vežėjai ir valstybinių institucijų pareigūnai susitiko nuotolinėje konferencijoje, kurioje susipažino su apklausos duomenimis bei tarėsi, kaip gelbėti Lietuvos transporto sektorių.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių krovinių pervežimo rinkose vis dar įprasta veiklą vykdyti ne naujomis, o naudotomis transporto priemonėmis. Daugelis čia veikiančių įmonių įsitikinusios, kad toks pasirinkimas – ekonomiškai naudingesnis. Visgi eksploatuojant naudotas transporto priemones ne visuomet pavyksta veikti taip pat pelningai, kaip ir naudojant naujas.
Kas dešimtas užimtas Lietuvos gyventojas dirba transporto ir logistikos srityse. Šie sektoriai sukuria 12 proc. BVP ir pritraukia apie 14 proc. visų verslo investicijų. Tačiau Lietuva gali prarasti šį pranašumą, jeigu jau šiandien transporto ir logistikos verslo atstovai kartu su valstybinėmis institucijomis nepradės skaitmenizuoti verslo procesų.