Vilkikai eismo įvykius išgyvena arba lengvai, arba sunkiai: pasekmės priklauso nuo to, kokio svorio kliūtis jiems pasimaišė. Eismo įvykiuose stipriai sugadintos transporto priemonės būna nurašomos, o tada jos keliauja arba į sąvartyną, arba prikeliamos naujam gyvenimui.
Saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. T.y. teisingų ir adekvačių sprendimų automobilininkai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelėse ar judėjimo trajektorijoje tykančius pavojus. Vienas būdų šiai problemai spręsti – purvasaugiai, gerokai palengvinantys gyvenimą kelyje darganotu oru. Štai ką turėtų žinoti lengvųjų ir krovininių transporto priemonių savininkai.
Po išpuolio Berlyne žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie tai, kad tąkart daugybę gyvybių išgelbėjo vilkike įmontuota susidūrimo prevencijos sistema. Kas tai per įranga? Ar jos veikimo algoritmas tikrai turėjo sulėtinti sunkvežimį?
Sudėtingesni automobilio agregatai paprastai būna surinkti iš gausybės smulkių detalių, kurių gyvavimo amžius apskritai ir efektyvios tarnystės laikas konkrečiai dažnai gana stipriai skiriasi. T. y. priklausomai nuo vairuotojo elgsenos bei darbinės aplinkos, tam tikros smulkmenos „pavargsta“ greičiau nei visas mechanizmas, todėl nori nenori tenka planuoti vizitą į serviso dirbtuves. Čia dar kartą tenka rinktis – į kokią detalę investuoti: visiškai naują ar atnaujintą?
Vilkikams skirtų motorų konstruktoriai per pastaruosius du dešimtmečius pasiekė pasiutusiai daug. „Euro 1“ ir „Euro 6“ variklius skiria viso labo pora dešimtmečių, tačiau lyginant galingumą, degalų sąnaudas ir į aplinką pro duslintuvą patenkančius teršalus, skaičiai atima žadą: „arklių“ padaugėjo bemaž dvigubai, apetitas dyzelinui sumenko apie 40 proc., o kenksmingų dujų 1 senos kartos sunkvežimis išmesdavo tiek, kiek dabar 50 šiuolaikinių krovinių gabenimo mašinų. Deja, drauge su moderniom technologijom, atkeliavo ir modernios ligos.
Žiemos sezonui skirtos padangos ir grandinės – papildomas rūpestis šaltuoju metų laiku. Ypač – važiuojant į Šiaurės Europos šalis. Kokiose šalyse būtina naudotis žieminėmis padangomis arba turėti grandinių komplektus? Kaip identifikuojamos žieminės padangos? Ar jos gali būti naudojamos ir važiuojant į Pietų Europos valstybes?
Nors pervežimų rinkoje dominuoja didieji krovininiai automobiliai, yra tam tikra pervežimų niša, kurią užima mikroautobusų savininkai. Didžiųjų automobilių savininkai turi pretenzijų mažiesiems, teigdami, jog pastarųjų gyvenimas yra lengvesnis, veiklos išlaidos mažesnės, o pelningumas didesnis. Krovininių mikroautobusų įmonių savininkai atsako, kad jie ne tiek atima duonos kąsnį iš didžiųjų, kiek papildo jų veiklą.
Švedija, ties Sandvikeno miestu bandanti elektrifikuotą automagistralę, tapo viena pirmųjų pasaulyje, pradėjusių elektros tiekimą sunkiajam transportui viešuosiuose keliuose, rašo portalas nissan.lt, remdamasis Švedijos transporto administracijos pranešimu.
Korporacija „Global Vehicle Trust“ paskelbė pradėsianti gaminti naujus sunkvežimius, kuriuos pavadino OX.
Komercinis automobilis – darbo įrankis ribotu veikimo resursu. Kažkada ateina metas jį realizuoti. Vieni vežėjai savo sunkvežimius, pagal pirkimo metu sudarytas sutartis, grąžina pardavėjams, kiti jas perleidžia naudotu transportu prekiaujančioms įmonėms, o likusieji savo jėgomis stengiasi savo transporto priemones „išleisti į marčias“. Ką reikia žinoti, norint sėkmingiausiai parduoti naudotus sunkvežimius?