Vienas lauke – ne karys. Lietuvos transporto profesionalų asociacijos
Visi žinome pamokančią istoriją apie tėvą, kuris rodydamas sūnums sulaužytas vyteles paaiškino, kad po vieną jie yra silpni, o kartu (kaip ir vytelių ryšulys) yra nepalaužiami. Lietuvių liaudies išmintis antrina šiai minčiai, sakydama: „Vienas lauke ne karys“. Tą puikiai supranta vežėjai bei ekspeditoriai, todėl buriasi į įvairias organizacijas, asociacijas. Jų visų deklaruojamas akivaizdus tikslas – ginti narių interesus, veikti jų labui, gerinant verslo aplinką ir spręsti kylančias problemas. Cargonews.lt redakcija pasidomėjo, ką konkrečiai daro kiekviena iš stambiausių mūsų šalies transporto profesionalų asociacijų ir kokių rezultatų jai pavyko pasiekti.
„Linava“
Pasak Vytauto Kleinausko, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo spaudai, šiuo metu asociacija vienija apie 900 narių.
„Linava“ buvo įkurta 1991 metais. Atkūrus Nepriklausomybę, atsirado galimybė bei poreikis vežėjams „išplaukti“ į tarptautinius vandenis. Tuo laiku vykstantieji į bet kurią užsienio šalį privalėjo turėti TIR knygeles, o jas gauti buvo galima tik būnant Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nariu. Be to, reikėjo sureguliuoti leidimų į kitas valstybes klausimus, sukurti jų skirstymo taisykles. Taigi Lietuvai reikėjo įkurti savą vežėjų asociaciją, kuri galėtų prisijungti prie TIR konvencijos, įstodama į daugelio pasaulio šalių vežėjų asociacijas vienijančią IRU.
„Linava“ kelia sau tokius tikslus: inicijuoti reikiamų vežėjų verslui bei gerinančių jų verslo aplinką įstatymų atsiradimą, dalyvauti kuriant ekonominius modelius, galinčius didinti Lietuvos vežėjų bendruomenės konkurencingumą. Stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos valstybinėmis ir užsienio šalių atsakingomis institucijomis, didinant asociacijos autoritetą ir pasitikėjimą jos nariais.
Kalbėdamas apie reikšmingiausius asociacijos pasiektus rezultatus, p. Kleinauskas sako: „Ankstyvaisiais gyvavimo metais sukurta naujа, vežėjams palanki įstatyminė bazė, suformuoti nauji transporto politikos pagrindai. Pavyko pakeisti daugybę vežėjams nenaudingų įstatymų ar teisės aktų. Didžiulis asociacijos indėlis į tai, kad transporto sektorius šiuo metu pagal sukuriamą pridėtinę vertę yra vienas iš lyderių šalyje. TIR sistemos administravimas taip pat yra itin svarbus darbas.“
„Linava“ yra pasirašiusi sutartis su degalų, mobilaus ryšio tiekėjais. Tai leidžia asociacijos nariams gauti palankias šių paslaugų kainas. Taip pat grąžinamas PVM ir akcizas už užsienio šalyje pirktas prekes ir paslaugas, tarpininkaujama išduodant vizas vairuotojams. Asociacija deda daug pastangų siekiant palengvinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Šiuo metu taip pat tarpininkauja tarp vežėjų ir atstovo Prancūzijoje, kuris nuo 2016 liepos 1 d yra privalomas dirbantiems šioje rinkoje. Asociacija daug dirba su Lietuvos europarlamentarais, Seimo nariais, Vyriausybės atstovais dėl Europos Sąjungos siūlomos direktyvos, reglamentuojančios transporto veiklą.
Kalbant apie bendradarbiavimą su kitomis verslo organizacijomis, galima paminėti, kad „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas Lietuvos pramoninkų konfederacijoje eina viceprezidento pareigas ir pirmininkauja konfederacijos Transporto ir logistikos komitetui, kuriame sprendžiami visoms transporto rūšims aktualūs klausimai. Linava priklauso Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai.
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS)
LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius teigia, kad Lietuvoje veikia apie 5000 transporto įmonių. Didžiausia Lietuvos asociacija – „Linava“, vienija tik maža jų dalį. LVS steigėjai manė, kad egzistuojančios organizacijos nepakankamai atstovauja vežėjus, todėl kartu su Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos nariais įkūrė savo sąjungą. Šiuo metu joje yra 60 narių, 450 transporto vienetų, 1400 darbuotojų. LVS turi tikslą kurti gerovės sistemą ne tik savo narių įmonėms, bet ir darbuotojams, jų šeimoms. Todėl Sąjunga deklaruoja, kad turi ir partijai, ir darbdavių organizacijai, ir profsąjungai būdingų savybių.
Nuo įkūrimo 2015 metų gruodį, siekdami pagrindinio savo tikslo – gerovės transporto įmonių vadovams ir darbuotojams, LVS pradėjo dirbti su didžiausiomis įmonių išlaidų eilutėmis. Sudarė sutartį su degalų tiekėju. Toliau sekė sutartys su padangų, tepalų, ryšio tiekėjais. Sąjungos planuose – mažesnės išlaidos darbuotojų kasdieninėms reikmėms – maistui, būsto paskoloms, vaistams ir sveikatos priežiūros paslaugoms.
Kitas svarbus šios organizacijos tikslas – švietimas, darbuotojų mokymai. Kaip pavyzdį, p. Sigitas mini Europos Sąjungos projektą „Pameistrystė“, kurio metu žmogus gali mokytis darbo vietoje. Kita švietimo situacijos gerinimo dalis – darbas su universitetais, siekiant, kad pastarųjų mokymo paslauga būtų žymiai kokybiškesnė ir šių įstaigų abiturientai taptų vertingais transporto įmonių darbuotojais. Kitas projektas šioje srityje – Universitetai be sienų – kurio metu verslininkai-praktikai gali dalyvauti dėstytojų-teoretikų paskaitose, prisidėdami prie potencialių savo darbuotojų ruošimo.
Kitas reikšmingas LVS veiklos rezultatas – tai su techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pasiektas susitarimas, kurio dėka smulkieji vežėjai, atvykę į techninę apžiūrą, galės patys už nedidelį mokestį pasitikrinti vilkikų stabdžius.
Kalbant apie tarptautinę vežėjų verslo aplinką, LVS informuoja narius apie transporto politikos aktualijas ES ir Lietuvoje, dirba su europarlamentarais, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų ministerijomis.
Kauno vežėjų klubas
„Kauno vežėjų klubas“ – asociacija, įkurta 1998 metais, siekiant suvienyti regiono vežėjus. Suvokdami, kad yra ne tik konkurentai, bet ir bendraminčiai, kolegos ir partneriai, vežėjai norėjo dalintis profesine informacija, aptarti problemas bei gerai leisti laiką kartu. Artūras Rutkauskas, Kauno vežėjų klubo prezidentas, pasakoja, kad klubą įkūrė 15 iniciatyvių vežėjų, dauguma iš jų tebėra šios asociacijos nariais. Viso šiuo metu organizacijoje 52 nariai. Pasiekę 50 narių ribą, klubo steigėjai pradėjo šiek tiek griežčiau vykdyti kandidatų atranką, kadangi ši organizacija nori išlikti „kamerinė“, kompaktiška, lengviau valdoma ir gyvybinga. Dalis iš jos narių yra ir kitų asociacijų nariai. Klube ir mažesniems vežėjams yra galimybė naudotis tais pačiais tiekėjų pasiūlymais, kaip ir didelės asociacijos nariams.
„Kauno vežėjų klubas“ yra sudaręs sutartis su kuro, tepalų, padangų ir kitais tiekėjais dėl palankesnių kainų. Taip pat ši asociacija dirba su valstybinėmis institucijomis – Darbo birža, Mokesčių inspekcija, policija bei kitomis, kviečia jas daryti pristatymus vežėjams. Aktyviai bendradarbiaujama su Darbo birža tiek dėl vairuotojų įdarbinimo, tiek dėl darbuotojų papildomoms transporto įmonių veikloms – sandėlininkų, krovėjų ir kitų. Kelis kartus per metus Birža Klubo nariams pristato savo naujoves, projektus (pavyzdžiui, neįgaliųjų darbo vietų finansavimas), ir klubo nariai noriai pasinaudoja tokiomis galimybėmis.
Šiuo metu Klubas ruošia projektą su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija dėl PVM už užsienyje pirktus degalus grąžinimo. Vežėjai skatina inicijuoti bendrą mokesčių grąžinimo ES sistemą, kad būtų išvengiama tarpininkų, per kuriuos tenka dirbti kiekvienoje valstybėje, mokant už jų paslaugas 1-7 procentų.
„Kauno vežėjų klubas“ dirba visuomeniniais pagrindais, tačiau jeigu atsiranda klausimas, kuriam savo išteklių nepakanka, bendradarbiauja su „Linava“.
„Lineka“
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ atsiradimą sąlygojo bendrų ekspedijavimo įmonių verslo sąlygų, palankios aplinkos, reglamentavimo nebuvimas. Kai yra daugiau negu kelios įmonės, joms atsiranda bendro pobūdžio problemos (su vežėjais, rangovais ir kitais), kurias lengviau spręsti kartu. Šiuo metu „Linekoje“ yra 80 narių.
Asociacijos prezidentas p. Tautginas Sankauskas džiaugiasi, kad organizacija tapo tikra asociacija: „Tapome įstaiga, kuri gali pasakyti, paprašyti ir galų gale, pareikalauti, kad verslo aplinka keistųsi mūsų naudai.“
Viena iš „Linekos“ darbo sričių – ekspedijavimo įmonių teisinė aplinka. Lietuvoje šis klausimas dar nėra išspręstas iki galo, bet aktyviai dirbama su ekspedijavimo bendrų taisyklių įvedimu. Turint tokius dokumentus, reglamentuojančius ekspeditorių veiklą, pasitikėjimas Lietuvos įmonėmis užsienio partnerių akyse ženkliai išaugtų. Todėl, remiantis esama teismine praktika, kuriami šios veiklos reglamentai. Taip pat dirbama su draudimo bendrovėmis dėl draudiminių veiklos apsaugų.
Atskira „Linekos“ veiklos sfera – mokymai. Asociacija kuria logistikos mokymų programas, kurias vėliau savo studijose naudoja šalies universitetai. Pati organizacija rengia kvalifikacinius mokymus tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos FIATA ekspeditoriaus diplomui gauti.
Ši asociacija taip pat deklaruoja, kad aktyviai dirba su Lietuvos valdžios institucijomis, siekdama pagerinti savo verslo aplinka bei Lietuvos patrauklumą.
Apžvelgėme didžiausių vežėjus ir ekspeditorius vienijančių asociacijų deklaruojamus tikslus, pasiekimus ir aktualius darbus. Tačiau tik patys vežėjai – organizacijų nariai gali realiai įvertinti, kiek gyvos, naudingos ar, atvirkščiai, stagnuojančios yra jų asociacijos bei aktyviai dalyvauti jų veikloje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.