Suomių vežėjai: didesnė problema ne embargas, o stojanti Rusijos ekonomika
Ar Lietuvoje fiksuojamas TIR knygelių pardavimas iš tikrųjų yra toks drastiškas? Iš ko vežėjų asociacijos gali užsidirbti papildomų pajamų ir kuo jos apskritai gali būti naudingos vežėjams sunkmečio laikotarpiu? Apie Suomijos vežėjų situaciją TIR krizės bei Rusijos-Vakarų Europos ekonominio karo metu cargonews.lt kalbėjosi su Lietuvoje viešėjusiu Suomijos logistų ir vežėjų asociacijos prezidentu Teppo Mikkola.
Ar Jūs esate vienintelė vežėjus atstovaujanti asociacija Suomijoje? Kiek įmonių priklauso asociacijai ir koks bendras jų transporto parkas?
Suomijos logistų ir vežėjų asociacija (SKAL) – vienintelė asociacija Suomijoje, atstovaujanti krovinių vežėjus. Autobusų įmonės turi atskirą asociaciją, taksi įmonės – taip pat. Tačiau su autobusų ir taksi asociacijomis mes glaudžiai bendradarbiaujame. Su taksi įmonių asociacija mes netgi dirbame tame pačiame pastate.
Mūsų asociacijai priklauso apie 6000 krovinių vežėjų, o jiems kartu sudėjus priklauso apie 20-25 tūkst. sunkvežimių.
Kokios yra pagrindinės SKAL veiklos kryptys?
Pirmiausia daug dirbame su Suomijos parlamentu. Kiekvienas Suomijos parlamente svarstomas įstatymas, kuris yra susijęs su transportu ar transporto įmonių veikla, yra išnagrinėjamas su mūsų asociacija. Daug dirbame su įvairiomis politinėmis partijomis, kalbamės su jomis dėl transportininkams aktualių įstatymų pakeitimų. Tai užima tikrai labai daug laiko.
Antroji plati veikla – mes padedame savo nariams konsultuodami ekonominiais, finansiniais, teisiniais klausimai, rengiame įvairiausius mokymus. Mes turime savo atskirą teisės skyrių.
SKAL užsiima aktyvia lobistine veikla. Kokius svarbiausius įstatymų projektus ar jų pakeitimus, jau pavyko priimti asociacijos iniciatyva?
Iš tikrųjų mes savo asociacijoje turime žmonių, kurie užsiima lobistine veikla mūsų parlamente. Turime savo atstovą ir Briuselyje, kadangi, kaip žinote, 5-8 proc. mūsų šalies įstatymų ir teisės aktų glaudžiai susiję su ES direktyvomis ir teisės aktais.
Paskutiniai įstatymų pakeitimai, reglamentuojantys ypač didelio svorio sunkiasvorių transporto priemonių ir uostų darbą, buvo priimti mūsų iniciatyva.
Kartu su taksi ir autobusų įmonių asociacijomis mes daug dirbome svarstant įstatymus, kaip kovoti su šešėline ekonomika transporto srityje.
Kokios apskritai yra dominuojančios Suomijos vežėjų pervežimo kryptys?
Be abejonės Švedija, Norvegija. Kaip bebūtų keista, Rusija nėra Suomijos vežėjų pagrindinė pervežimų kryptis – 95 proc. pervežimų iš/į Rusiją vykdo Rusijos vežėjai. Tik apie 5 proc. pervežimų į Rusiją atlieka Suomijos vežėjai.
Kaip Rusijos sprendimas, trauktis iš TIR sistemos, paveikė Suomijos vežėjus ir Suomijos vežėjų asociacijos veiklą?
Suomių transporto kompanijoms, pramonei ir klientams Rusijos sienos kirtimo reikalai nėra labai aktualūs, nes mes palyginti mažai važiuojame šia kryptimi. Bet mes daug vežame Suomijos pramonės įmonėms, kurios parduoda savo produktus Rusijai, o jos ekonomikai lėtėjant krenta ir pardavimai.
Kaip kinta TIR pardavimo tendencijos Suomijoje?
TIR pardavimai nukrito labai stipriai – šiuo metu mes parduodame tik apie 18-20 proc. TIR knygelių lyginant su tuo pačiu laiku pernai. Anksčiau parduodavome apie 10-12 tūkst. TIR knygelių, šiuo metu tik apie 2 tūkst.
Kiek asociacija gauna pretenzijų dėl dingusių/pavogtų krovinių?
Apie 2000-uosius tokių įvykių būdavo išties nemažai, bet pastaruosius 10 metų šios problemos nebeturime, kadangi, kaip minėjau, Suomijos vežėjai labai mažai važiuoja Rusijos kryptimi. Be to, labai nukrito TIR knygelių pardavimai, dėl to pretenzijų klausimas vis mažiau aktualus.
Suomija buvo viena iš pirmųjų šalių pradėjusi viešai ES reikalauti imtis priemonių, siekiant sušvelninti gamintojų ir vežėjų patiriamus dėl ES ir Rusijos tarpusavio ekonominių sankcijų. Papasakokite, kaip Jums sekasi su Suomijos valdžia derantis dėl nuolaidų ir kompensacijų už nuostolius, kuriuos vežėjai patiria dėl Rusijos importo apribojimų?
Kaip jau minėjau, daug didesnė problema yra smunkanti Rusijos ekonomika, dėl ko Suomijos pramonės įmonės pradėjo parduoti mažiau prekių į Rusiją. Labiausiai, žinoma, kenčia, maisto pramonė.
Pirmiausia tai Suomijos ūkininkai laukia Europos Sąjungos kompensacijų. Jiems tai yra didelė problema ir iki šiol jie nieko negauna.
Žinoma, mes, vežėjai, taip pat norime nors nedidelės dalies visos kompensacijos sumos ir mes apie tai diskutavome su mūsų politikais. Tiesa, kol kas nekalbėjome apie konkrečias sumas. Politikai žadėjo, kad gausime savo dalį, nuo sumos, kurią skirs Briuselis. Bet, kaip visada, mums greičiausiai neteks nieko.
Teko girdėti, kad SKAL organizuoja bendrų mokymų su vidurinėmis mokyklomis ir vairavimo instruktoriais. Gal galite paminėti, kokius konkrečiai bendrus projektus įgyvendinate?
Visų pirma, tai 95 kodo programa, skirta vairuotojų įgūdžiams lavinti. SKAL siūlo 5 dienų šių mokymų programą. Vien per šiuos metus mes apmokėme apie 10 tūkst. vairuotojų. Tai naujausias būdas, iš kurio mes galime užsidirbti, krintant TIR knygelių pajamoms.
Be to, mes daug konsultuojame savo narius ekonominiais klausimais – kaip galima tobulinti įmonės finansų valdymą ir pan.
Kiek aktuali Suomijos vežėjams vairuotojų trūkumo problema ir kaip ji sprendžiama?
Dabar tai neaktualu, nes Suomijos ekonomika nėra geroje situacijoje. Bet manome, kai ekonomika pradės kilti, mes vėl susidursime su tokio pobūdžio rūpesčiais. Kaip yra iš tiesų greičiausiai pamatysime ateinančią vasarą, kuomet visi vairuotojai privalės turėti 95 kodo kortelę ir be jos bus draudžiama važiuoti. Kol kas daug vairuotojų vis dar nėra išlaikę 95 kodo egzamino.
Dėkoju už pokalbį.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.