Vairavimo modeliavimo įrenginys – virtualus ateities sunkvežimis

3 SH_VTI_DrivingSimulator_488x325

Naudodama vieną iš moderniausių pasaulyje vairavimo modeliavimo įrenginių, „Volvo Trucks“ šiuolaikiškiausiu būdu atlieka saugumo tyrimus.

Padaręs posūkį į dešinę, sunkvežimis išvažiuoja į ilgą tiesaus kelio ruožą ir didina greitį. Didėja variklio sūkiai, pro kabinos langus skrieja medžiai. Kūnas aiškiai jaučia dėl nelygaus kelio paviršiaus susidarančią vibraciją. Nieko čia nuostabaus… išskyrus tai, kad viską, ką girdite, juntate ir matote, modeliuoja kompiuteris!

„Pagrindinė simuliatoriaus paskirtis yra sukurti tikrovės pojūtį. Jame turi būti girdimi tokie garsai ir patiriami tokie pojūčiai, kokie būna tikru keliu važiuojančiame sunkvežimyje“, – sako Kristofferis Tagessonas, „Volvo Trucks“ dirbantis pramonės mokslų doktorantas.

Šis vairavimo simuliatorius, priklausantis Švedijos tyrimų institutui VTI (Švedijos nacionaliniam kelių ir transporto tyrimų institutui), yra laikomas vienu iš pažangiausių tokių įrenginių pasaulyje. Atliekami tyrimai yra skirti dabartinių ir būsimų transporto priemonių saugumui didinti. „Volvo Trucks“ yra vienas iš transporto sektoriui atstovaujančių partnerių, kurie naudodami simuliatorių atlieka tyrimus ir siekia sukurti saugiausius pasaulyje sunkvežimius.

Susidūrimų bandymai yra puiki tyrimų priemonė – šiuos bandymus ne tik įdomu stebėti, jie taip pat yra vienas iš efektyviausių būdų patikrinti sunkvežimio atsparumą įvykus susidūrimui. Tačiau kelių eismo saugumas neapsiriboja vien tik išdužusiais langais ir stipriai deformuotomis skardomis.

„Atlikdami susidūrimo bandymą mes matome, kas nutinka paties susidūrimo momentu. O kas nutinka prieš tai? Kaip sužinoti, ar kritinėje situacijoje aktyviosios saugos sistemos neblaško vairuotojo, o iš tikrųjų jam padeda? Tai yra klausimai, į kuriuos bandome atsakyti atlikdami tyrimus su šiuo simuliatoriumi“, – paaiškina Kristofferis Tagessonas.

Jis sėdi valdymo kambaryje, kurioje esantys kompiuteriai registruoja, kaip vairuotojai – bandytojai vairuoja, stebi aplinką ir įsivaizduoja save kelyje. Gaunamas milžiniškas informacijos kiekis. Šis vairavimo simuliatorius yra palyginti naujo tipo bandymų technologija. Vienas iš pagrindinių jo privalumų yra tai, kad dabar vairuotojas prie naujų gaminių kūrimo gali prisidėti ankstyvame kūrimo proceso etape.

„Anksčiau, kad galėtume atlikti bandymus ir patikrinti, ar tiriamos sistemos veikia praktiškai, pirma reikėjo viską paruošti: nutiesti kelius, pagaminti transporto priemones ir saugos sistemas. Dabar viską galima padaryti iš karto“, – paaiškina Kristofferis Tagessonas.

Kitaip tariant, vairavimo simuliatorius suteikia galimybę iš anksto išbandyti naujas transporto priemones būsimose vairavimo aplinkose. Peteris Nilssonas, dar vienas pramonės mokslų doktorantas, dirbantis „Volvo Trucks“, dalyvauja būtent tokio tipo projekte.

„Transporto priemonės ir infrastruktūros kūrimo darbus atliekame vadovaudamiesi ilgalaike perspektyva. Naudodami šį simuliatorių, gebantį pavaizduoti praktiškai bet kokio kelio aplinką, galime optimizuoti kūrimo darbus abiejose srityse“, – sako jis.

Peterio Nilssono projekto pavadinimas yra „Saugūs koridoriai“. Jis tiria būdus, kuriais būtų galima rasti saugius koridorius ilgiems (27–34 metrų) autotraukiniams.

„Esu įsitikinęs, kad iki 2020–2030-ųjų keliais važinės tokio ilgio autotraukiniai, nes jie gerokai mažiau teršia aplinką. Bet iki to laiko turime sugalvoti, kaip palengvinti vairuotojo darbą, nes sužinoti tikslią tokios priekabos padėtį yra tikrai sunku“, – paaiškina Peteris Nilssonas.

Todėl ateities sunkvežimiuose moderni pagalbinė vairuotojo sistema galės apskaičiuoti saugią padėtį kelyje pagal informaciją apie aplinkinį kelią, kelio ženklus ir kitas transporto priemones.

„Idėja yra tokia: jei autonominio valdymo sistema nustato, kad sunkvežimis nebevažiuoja saugiu koridoriumi, ji turi įsikišti ir perimti valdymą iš vairuotojo. Dabar mūsų tikslas yra sukurti tokį valdymo perėmimo procesą, kad jis vairuotojui atrodytų kaip savaime suprantamas.“

Neseniai vairavimo simuliatoriuje atlikome bandymą, kurio metu 20 vairuotojų išbandė dvi skirtingas autonominio vairavimo sistemas. Paskui jų paprašėme subjektyviai įvertinti, kuri sistema yra geresnė. Vis dėlto, patyręs vairuotojas geriau nei bet kas kitas supranta, kaip sunkvežimis turi elgtis kelyje, todėl Peteris Nilssonas vairuotojams – bandytojams taip pat leido patiems pavairuoti ilgus autotraukinius.

„Tai mums suteikė galimybę užregistruoti duomenis ir objektyviai išanalizuoti, kaip šie patyrę vairuotojai sudėtingais keliais vairavo 30 metrų ilgio sunkvežimį. Ateityje, kai nustatysime saugius koridorius ir kursime šią autonominę sistemą, šiuos duomenis galėsime panaudoti pagrindiniuose dokumentuose.“

Galimybę atlikti šiuos bandymus suteikia moderni simuliatoriaus technologija. Simuliatorius yra sumontuotas ant dviejų vienas kitam statmenų bėgių, leidžiančių sukurti važiavimo priekine arba atbuline eiga ir posūkio pojūčius. Sunkvežimio kabina taip pat gali judėti vertikalia kryptimi. Taip sukuriamas tikroviškas važiavimo pojūtis, imituojantis tiek vairavimą, tiek važiuoklės vibraciją.

Kabinoje taip pat yra įtaisyta dešimt vaizdo kamerų, fiksuojančių vairuotojo elgseną. Penkios vaizdo kameros yra įtaisytos matomoje priekinio stiklo vietoje, priešais vairuotoją. Jose naudojamas infraraudonojo spektro jutiklis, registruojantis visus vairuotojo akių judesius. Jos tyrėjams leidžia tiksliai sužinoti kada, kaip dažnai ir į kurią kelio vietą žvelgia vairuotojas, taip pat kada jis nuleidžia akis žiūrėdamas į telefoną arba GPS navigatorių.

Kitos penkios vaizdo kameros yra gerai paslėptos kabinoje, kad vairuotojas apie jas negalvotų. Jos filmuoja kitus vairuotojų įprastai atliekamus veiksmus: tiek vairo pasukimus, tiek akceleratoriaus ir stabdžių pedalų paspaudimus.

„Volvo Trucks“ šiuo metu vykdo dar vieną įdomų projektą, kurio tikslas yra sudaryti matematinį vairuotojo elgsenos aprašą, vadinamąjį vairuotojo modelį. Šis modelis bus naudojamas aktyviosioms saugos sistemoms vertinti.

Šiuo simuliatoriumi išbandėme sistemas, kurios jau yra pristatytos rinkai, pvz., įspėjimo apie susidūrimą sistemą su avarinio stabdymo funkcija. Vienas paskui kitą į simuliatorių lipo 46 vairuotojai, kurie nežinojo, kas nutiks vairuojant. Pavažiavus 30 minučių, buvo sumodeliuota kritinė situacija ir suaktyvinta saugos sistema.

„Šis bandymas suteikė žinių, kaip greitai vairuotojas sureaguoja į įspėjimą, kaip jis susidoroja su situacija, kai sistema yra įrengta ir kai jos nėra, ar patirties su sistema turintys žmonės reaguoja kaip nors skirtingai. Išsamiai išanalizavę tikrąją vairuotojų elgseną, galime suprasti, kaip galėtume patobulinti savo pačių sukurtą sistemą“, – sako Gustavas Markkula, už šį projektą atsakingas pramonės mokslų doktorantas.

„Kaip tyrėjui, man yra svarbi galimybė susitikti su vairuotojais ir sužinoti, ką jie mąsto apie mūsų gaminius ir sprendimus. Manau, kad tai yra sėkmės raktas.“

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Technikos naujienos

1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 126
0
Scania_05

Biodujomis varomas vilkikas – ekologiška, įmanoma, bet brangu (papildyta apie augančias galimybes)

Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sandėlius, taip pat aptarnauja įmonės išorinius sandėlius. Pasak bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovo Agniaus Grigaičio, įmonė vien per šiuos metus ketina apie 100 tonų sumažinti išmetamą CO2.

2024-04-24 78
0