Teisinė informacija
Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus. Pažymėtina, jog tai keičia anksčiau galiojusias sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje.
4,228
2010-05-25
3,763
2010-04-29
Civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys santykiuose su kitais asmenimis gali veikti ne tik per savo vadovus, bet ir per įgaliotus asmenis, kuriems išduodami įgaliojimai. Ypač aštriai įgaliojimų išdavimo ir naudojimo klausimas keliamas šiuo metu vykstančių rinkimų į asociacijos „Linava“ valdymo organus kontekste, todėl manome, kad skaitytojams būtų įdomu susipažinti su pagrindinėmis Civilinio kodekso ir teismų praktikos nuostatomis, reglamentuojančiomis įgaliojimų išdavimą ir panaikinimą.
Juridinio asmens įgaliojimo išdavimas
8,194
2010-04-23
Manau, ne vienam, ketinančiam įsteigti ar vadovauti įmonei, teko domėtis juridinio asmens dalyvio (savininko ar akcininko) bei vadovo civilinės atsakomybės ypatumais. Ne kartą teko pastebėti, kad kasdieniame gyvenime net pačios dalyvio bei vadovo sąvokos painiojamos tarpusavyje, o verslininkams dažnai trūksta teisinių žinių apie akcininkų ir vadovų atsakomybės atvejus ir skirtumus.
7,373
2010-04-16
Kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Juo padaroma žala ne tik tos šalies, į kurią yra įvežtos prekės, bet neretai ir šalies, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonominiams interesams. Kontrabanda pripažįstama teisės pažeidimu visose valstybėse.
3,454
2010-04-07
2,670
2010-03-23
Apžvelgsime vieną iš labiausiai vežėjams rūpimų klausimų – transporto priemonių (casco) draudimo ir privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
1,650
2010-03-05
Pastaruoju metu atsiskaitymų už suteiktas paslaugas klausimas tapo itin aktualus daugumai transporto įmonių: užsakovams nuolat vėluojant atsiskaityti už suteiktas paslaugas, transporto įmonės darbuotojai ir vadovai didelę darbo laiko dalį skiria įmonės atsiskaitymų kontrolei, bendravimui su kreditoriais ir skolininkais. Kadangi ši darbo sritis reikalauja daug kantrybės ir atidumo, kai kuriems kreditoriams, susidūrusiems su ypač piktybiškais skolininkais, kyla klausimas – galbūt už išgyvenimus, nepatogumus ir nemalonias emocijas, patirtas bendraujant su skolininku ir siekiant taikaus ginčo sprendimo, galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo?
Kadangi neturtinė žala pagal galiojančius įstatymus atlyginama ne bet kokiais atvejais, šiame straipsnyje nusprendėme trumpai apžvelgti pagrindines Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, bei pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose.
1,852
2010-02-19
Pastaruoju metu, kai skolų išieškojimo problema tapo itin aktuali daugeliui logistikos ir vežėjų įmonių, laikinųjų apsaugos priemonių, o ypač – turto ir piniginių lėšų arešto – taikymo klausimas civilinėse bylose tapo itin svarbus. Nuolat vėluojantys atsiskaitymai, nutraukusios veiklą ir „dingusios“ įmonės, abejonės dėl skolininko finansinės padėties skatina kreditorius vos tik suėjus skolos mokėjimo terminui kreiptis į teismą, visų pirma siekiant skolininko turto bei piniginių lėšų greito ir efektyvaus arešto.
Skolininko kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštas yra dažniausiai pageidaujama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė. Nesigilinant į teismų praktikos tendencijas šiuo klausimu, turto bei piniginių lėšų arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, formaliai yra prašoma daugumoje ieškinių bei pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismai ne kiekvienu atveju tokius ieškovų prašymus tenkina ir taiko turto bei piniginių lėšų areštą.
Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti teismų praktiką ginčuose, susijusiuose su turto bei piniginių lėšų arešto taikymu civilinėse bylose, esant didelei ieškinio sumai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismai sprendžia arešto taikymo klausimus civilinėse bylose vis dar gana prieštaringai, apeliacinės instancijos teismų nagrinėtose atskirųjų skundų bylose susiformavo tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti kriterijai bei taisyklės, kurias trumpai apžvelgsime.
2,352
2010-02-09
1-osios dalies tęsinys
Praktiniai patarimai rengiant prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą
1,655
2010-02-03
