Juokaujama, jog automobilio bamperiai tam ir skirti, kad braižytųsi. Tačiau retas vairuotojas susimąsto, kad nedidelis „pasibraižymas“, jei iš įvykio vietos pasišalinama, gali „kainuoti“ baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Krovinių pervežimų užsakymuose (vienkartinėse vežimo sutartyse) dažnai nurodoma, kad vežėjas įsipareigoja priimti arba atmesti užsakymą, pavyzdžiui, per 2 valandas nuo užsakymo gavimo momento, išsiunčiant užsakovui (ekspeditoriui) rašytinį bei vežėjo atstovo pasirašytą pranešimą faksu arba elektroniniu paštu. Šalia taip pat numatoma, jog užsakovui (ekspeditoriui) negavus atsakymo per nustatytą laiką, užsakymas bus laikomas priimtu ir patvirtintu.
Konstitucinis teismas nurodė, jog išimtiniais atvejais teisėjai turi teisę nekonfiskuoti pakartotinai sulaikyto neblaivaus vairuotojo valdomos transporto priemonės
Jau eilę metų galioja privalomumas drausti visas transporto priemones civilinės atsakomybės (toliau – CA) privalomuoju draudimu. Toks draudimas savo ruožtu garantuoja, jog draudimo bendrovė atlygins nukentėjusiajam asmeniui žalą, padarytą apdraustąja transporto priemone.
Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, vežėjų skolininkai, kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Tai neginčytina.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto teigimu, krovinių pervežimų versle šiuo metu nejaučiama jokia krizė, nes tarptautinių reisų vairuotojai vos spėja vežti krovinius. Vis tik, kiekvienam būtinas poilsis, tačiau ne mažiau svarbu, kaip tas poilsis įforminamas. Domimės, kaip teisingai įforminti laikotarpį, kai vairuotojas grįžęs iš reiso ilsisi namuose.
Be to, kad didelį vežėjų nepasitenkinimą kelia privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos, 2012 m. birželio pabaigoje priimtas itin vežėjams nepalankus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Teismas išaiškino, kad vežėjai pavėlavę sumokėti privalomojo draudimo įmokas, išmokas draudikų reikalavimu turės kompensuoti savo sąskaita.
Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami, jog oficialiai pripažintų saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje nėra, o yra tik mokamos stovėjomo aikštelės, galimai vežėjus stumia į milžiniškų finansinių nuostolių ir bankroto pavojų.
Važiuojant per Rusiją su vilkiku, vairuotojai turi būti ypač budrūs. Čia grėsmę kelią ne tik prasti keliai, nekonkretūs pareigūnų reikalavimai ar nenuspėjamas kelionės laikas, bet ir pavogiamos transporto priemonės ir kroviniai. Visų šių pavojų vežėjai stengiasi išvengti. Panašu, kad ant jų pečių „gula“ ir dar viena atsakomybė. Nuo šiol jiems, gali tekti drausti pačius krovinius, ką anksčiau dažniausiai darydavo krovinio savininkai.
Draudimo bendrovė išmokėjo 700 tūkst. litų krovinių draudimo išmoką, nors kroviniai buvo nepaliesti. Tiek kainavo trijų klientų, kurių kroviniai buvo plukdomi, mokestis skęstančiam laivui gelbėti. Iš viso laivo gelbėjimas kainavo 35,1 mln. litų, išgelbėti pavyko 88,6 mln. litų vertės turtą.