Kasdienė logistika yra daug išteklių reikalaujanti veikla – sunaudojama daugybė litrų kuro, išleidžiamos didžiulės sumos pervežimams, o į orą patenka gausus kietųjų dalelių kiekis. Mažinti logistikos išteklius tikrai įmanoma, tereikia atlikti vos keletą ėjimų, kurie padėtų efektyviai riboti šiuos rodiklius ir pagerinti kasdienį prekių gabenimo procesą bei padaryti jį pastebimai tvaresnį.
Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje toliau didėja, nepaisant besitęsiančio ekonomikos sąstingio. Naujai kuriamos darbo vietos stiprina darbo rinkos atsparumą, kurio vienas svarbiausių ramsčių – Lietuvoje dirbantys užsieniečiai. Tačiau verslo atstovai valstybinėje imigracijos politikoje pasigenda pastovumo ir ilgalaikės strategijos, kuri būtų formuojama atsižvelgiant į demografijos pokyčius ir situaciją darbo rinkoje.
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
„Brexit“, oficialiai įvykęs 2020 m. sausio 31 d., pažymėjo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), sukeldamas iššūkius tiek JK, tiek likusioms ES šalims. Šis istorinis įvykis iš esmės pakeitė JK ir ES prekybos, teisės ir migracijos sistemas, ypač muitinės srityje, kur susidurta su įvairiais sunkumais.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 m. išgyveno sudėtingą laikotarpį, kurį lėmė pasaulio ekonomikos svyravimai, tebesitęsiantis COVID-19 pandemijos poveikis ir geopolitinė įtampa, ypač karas Ukrainoje. Jau pirmąjį praėjusių metų ketvirtį smarkiai sumažėjus krovinių transportavimo poreikiui, transporto paslaugų eksporto pajamos sumažėjo 39 proc. lyginant su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Čia – Norvegijos vežėjų atsiliepimai apie tai, kaip dirba elektriniai sunkvežimiai žiemą. Realiai viskas ne taip gražu kaip ant popieriaus.
Lietuvoje ženkliai padaugėjo galimų atvejų, kai teisę šalyje dirbti gavę tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra neteisėtai išnuomojami užsienio šalių įmonėms. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, tokių verslų skaičius per metus gali būti išaugęs netgi dvigubai.
Šiuo metu transporto ir logistikos sektoriui keliama daug reikalavimų iš ES ir nacionalinių institucijų. Prie duomenų perdavimo greitu laiku prisidės tvarumo koeficiento skaičiavimas, tuščių kilometrų mažinimas ir kiti dalykai, kurių didžiąją dalį tikrai galėtų padėti sutvarkyti vienų ar kitų procesų skaitmenizacija.
Lietuvos transporto ir logistikos įmonės šiuos metus vertina, kaip sudėtingus – ekonomikos nuosmukis ir geopolitinė įtampa apribojo tarptautinės prekybos augimą, todėl krovinių vežimo rinka išliko labai nestabili. Taip pat, transporto sektorius ir toliau kritiškai vertina kvotas, skirtas žmonių ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimui.
Europos Komisijos pasiūlymas dėl Kombinuoto transporto direktyvos peržiūros yra laikomas viena iš esminių priemonių, kuri turėtų paskatinti krovininio kelių transporto įmonių veiklos efektyvumą ir dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimą.