Vairuotojai neretai pridaro dalykų, už kuriuos juos tenka iš karto atleisti iš darbo (pavyzdžiui, prisigeria ir sudaužo transporto priemonę bei sugadina krovinį arba palieka automobilį ir tiesiog dingsta). Tačiau daryti tai darbdavys turi, laikydamasis tam tikrų teisinių normų, kurios turi taikymo niuansų. Apie tai mes pasikalbėjome su advokatu Mindaugu Šimkūnu.
Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) atlikta transporto sektoriaus rinkos dalyvių apklausa – lūkesčių tyrimas – parodė, kad praėjęs ir likęs pusmečiai ženklių pokyčių šioje ūkio šakoje nežada. Nepaisant to, ryškėja tendencijos, kad didės atlyginimai bei transporto ar sandėliavimo paslaugų kainos, o darbuotojų skaičius ir transportavimo ar sandėliavimo paslaugų apimtys gali mažėti. Pirmą kartą LVS fiksuojamas transporto sektoriaus rinkos dalyvių 2023 metų lūkesčių indeksas pristatytas vertinti ekspertams.
Šiandien krovininio transporto dekarbonizacijos tema yra viena iš aktualiausių ES sprendimo atsisakyti vidaus degimo variklių kontekste. Todėl vis dažniau kalbama apie sunkvežimius, naudojančius ne dyzeliną, o alternatyvų (ekologišką) energijos šaltinį – pirmiausiai, apie elektrinius. Kadaise tai buvo daroma pagrinde Vakarų Europoje, tačiau neseniai pasirodė žinia, kad DFDS įsigijo sunkiasvorius elektrinius „Volvo“ sunkvežimius, skirtus darbui Lietuvoje. Todėl nusprendėme paklausti įmonės apie šios technikos eksploatavimo ypatumus ir pabandyti suprasti – krovininio transporto elektrifikavimas jau yra rentabilus, ar tai tik artėjanti realybė su rimtais trūkumais?
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra esminis šalies ekonominės veiklos variklis, kuris ne tik užtikrina vidaus prekių ir žmonių judėjimą, bet taip pat tampa vis labiau integrali dalis tarptautinės prekybos grandinėse. Žengti į senąsias Europos rinkas, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, ir Jungtinė Karalystė, Lietuvos transporto ir logistikos verslui reiškia naujus iššūkius ir galimybes. Ir nors partneriai iš Vakarų vis labiau pasitiki Lietuvos vežėjais, jiems konkuruoti šioje rinkoje darosi vis sudėtingiau – įvedus „Mobilumo paketą“, lietuviai prarado dalį savo turėtų pranašumų.
Lietuvos automobilių parkas pagrįstai gali būti laikomas pasenusiu, nes 2018 metais vienam naujam automobiliui teko šeši naudoti. Įsigyjant naudotą daiktą susiduriama su įvairiomis rizikomis. Taigi, į ką pravartu atkreipti dėmesį perkant ar parduodant naudotą automobilį, nenorint likti prie suskilusios geldos?
Dalis Lietuvos transporto ir logistikos įmones vienijančių asociacijų sako, jog įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos bei kitų pasaulio šalių sankcijoms Maskvai, tikėtina, kad Lietuvos vežėjams teks trauktis iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Kiti šio verslo atstovai tikina dar nežinantys, kaip reikės elgtis.
2022 įsigaliojęs bendrasis saugumo reglamentas (GSR) nurodo naujas funkcijas, kurios bus privalomos naujuose automobiliuose, autobusuose bei sunkvežimiuose. Reglamento pakeitimai įsigalios jau kitų metų liepos 7, o transporto priemonių gamintojai jau pristatinėja būsimus pakeitimus.
Transporto sektoriui išliekant vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, ieškoma vis daugiau būdų pakeisti įprastinius degalus į tvarias alternatyvas. Vienas tokių – atsinaujinančios gamtinės dujos, kitaip žinomos kaip biometanas.
Naujausiame kasketvirtiniame „Coface“ tyrime būtent transporto sektoriuje užfiksuota daugiausiai rizikos įverčių pagerinimų, nors pasaulio makroekonominės perspektyvos išlieka neaiškios. „Coface“ ekspertai pastebi, kad didesnio optimizmo suteikia augančios oro transporto prognozės ir naujų orlaivių užsakymų skaičiai. Geresni įverčiai transporto verslui skirti Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Japonijoje, o Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), įskaitant Baltijos šalis, transporto sektoriui toliau skiriamas aukščiausias rizikos įvertis. Estijos ir Latvijos transporto sektorius šiemet patiria daugiau iššūkių, o Lietuvoje nuo II ketvirčio situacija pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų ir auga verslo įmonių prognozės.
Reikšmingą indėlį į šalies BVP įnešantis transporto sektorius pastaraisiais metais patiria daug iššūkių, reikalaujančių ne tik greitų sprendimų veikloje, bet ir papildomų finansinių išteklių. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį sektorius išlaikė 13,5 proc. metinį augimą, tačiau dar sunku prognozuoti, kaip toliau klostysis šie metai. Transporto sektoriaus bendruomenėje pasigirsta nuomonių, kad iššūkiai ir neapibrėžtumas neigiamai veikia ne tik kasdienę veiklą, bet ir finansų įstaigų požiūrį siekiant gauti finansavimą.