Vežėjai teigia, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas, skirtas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, išseko, todėl prašoma didinti limitą.
Kaip suteikti galimybes verslui įkrauti tūkstančius elektra varomų sunkvežimių, kurie galėtų pakeisti dyzelinius? Siekiant neapriboto elektrifikuoto sunkiojo transporto judėjimo šalia svarbiausių magistralinių kelių visoje Europoje turėtų būti įrengti tūkstančiai naujų itin didelės galios įkrovimo stotelių, o tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos didžiulės lėšos. Dėl to sutaria ne tik Lietuvos logistikos įmonės, bet ir įkrovimo tinklų operatoriai bei energijos tiekėjai. Verslas tikisi didesnio subsidijavimo, bet tuo pat metu ieško ir kitų išlaidų pasidalijimo sprendimų.
Šiais metais Lietuvos ekonomika susidūrė su neapibrėžtumu, kurį lėmė įvairūs veiksniai: išliekantis COVID-19 pandemijos poveikis, geopolitinė įtampa, augančios energetikos kainos ir ekonominės sankcijos Rusijai bei Baltarusijai. Neseniai Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė sudėtingą sektoriaus, atsidūrusio kryžkelėje ir susiduriančio su ekonomikos nuosmukiu, vaizdą – net 58 proc. apklausoje dalyvavusių transporto ir logistikos sektoriaus įmonių 2023 metus vertina kaip nesėkmingus. Lėtėjant transporto sektoriaus pagreičiui, verslai jaučia pasaulinių ekonominių pokyčių poveikį.
Pasaulyje, kuriame svarbiausia yra laikas ir efektyvumas, transporto ir logistikos sektorius atsidūrė inovacijų kryžkelėje.
Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.
Šiandien daugelyje verslo sričių vis labiau įsigali skaitmenizavimo procesai, kurie padeda įmonėms žengti į priekį, jungti savo vykdomą veiklą į sistemas. Ne išimtis šiame procese ir transportas bei logistika. Tuo labiau, kad klientai iš pramonės ir prekybos sričių reikalauja kuo didesnio skaidrumo ir informacijos apie visą tiekimo grandinę realiu laiku.
Ekspertai, dalyvavę „Transporto inovacijų forume“, vieningai sutinka, jog logistikos ir transporto sektoriuje šiuo metu vyksta reikšmingi pokyčiai. Jie akcentuoja, kad pasaulio prekių eksporto ir tiekimo grandinės keičiasi iš esmės, o atsinaujinančios energetikos sektorius išgyvena transformacijos etapą. Šie pokyčiai signalizuoja apie naują erą logistikos ir transporto srityje, atveriančią naujas galimybes ir iššūkius.
Stereotipas, kad vilkiko vairuotojo profesija nėra moteriška, gajus dar ir šiandien. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Transport Union, IRU) duomenimis, daugumoje Europos regionų moterų vilkikų vairuotojų dalis yra mažesnė nei 3 proc. Tačiau situacija keičiasi – vis daugiau moterų sėda į vilkikus, o įmonės, susiduriančios su darbuotojų trūkumu, stengiasi įvairiais būdais pritraukti moterų ir išlaikyti jas šiame sektoriuje.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ ir „Ukrainos geležinkeliai“ stiprina bendradarbiavimą. Naujų paslaugų ir intermodalinių krovinių pervežimo plėtros siekiantys Lietuvos ir Ukrainos vežėjai išbandė naują krovinių gabenimo maršrutą Kaunas-Kyjivas. Puspriekabės į Kauno intermodalinį terminalą atgabentos iš Klaipėdos jūrų uosto. Pirmasis puspriekabėmis krautas traukinys jau pasiekė Kijevą.
Jau per 21 dieną vežėjai iš Lietuvos gali pasiekti vakarines Kinijos sienas, aplenkdami tradicinį maršrutą per Rusiją – paaiškėjo iš TRACECA (koridorius numatytas kaip viena svarbiausių transporto jungčių tarp Europos ir Azijos šalių) programos atlikto tyrimo. Negana to, naujas maršrutas leidžia vairuotojui iš Lietuvos neišvykti iš Europos Sąjungos (ES), o kroviniams pasiekti Centrinę Aziją. Pasak muitinės tarpininko „Bunasta” vadovo Jurgio Adomavičiaus, šis kelias tampa vis populiaresnis tarp ES šalių vežėjų.