Sumažėjus pervežimų srautams į Rusiją, valdžios ir verslo atstovai pradėjo garsiai kalbėti apie naujų rinkų paiešką. Europos transporto aruodai jau gerokai suarti, tuo metu siūloma naujų galimybių paieška Afrikos ir Azijos regionuose. Nemažos dalies verslininkų akys nukrypo į apie 80 mln. gyventojų turinčią ir daugybę prekių ir produktų gaminančią Turkiją.
Automobiliai, apkarstyti papildomais žibintais, visai neseniai buvo skiriamasis Skandinavijos kraštuose registruotos technikos bruožas. Pastaraisiais metais tokiu būdu patobulinti sunkvežimius vis dažniau susigundo ir mūsiškiai vežėjai. Ką reikia žinoti prieš apsiginkluojant galingesnėmis šviesos „patrankomis“? Kokia naudą tokie žibintai teikia ir kokių papildomų rūpesčių sukuria?
Keliais važinėjasi ypatinga sunkvežimių rūšis, kurios darbą riboja ne tik bendrosios sunkiasvorio transporto taisyklės, tačiau ir specifiniai, tik šiai vilkikų rūšiai priskiriami apribojimai. Neseniai įstatymu patvirtintas dar vienas tvarkos aprašas, kuris šiuos kelių milžinus padeda po padidinamuoju stiklu. Ypatinga rūšis – tai miškavežiai, kuriems Lietuvos miškuose retai pritrūksta darbo.
Ir verslo atstovai ir privatūs asmenys norėdami eksploatuoti automobilius, turi juos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD). Apsidraudę jaučiamės ramūs ir žinome, kad nutikus įvykiui, dėl kurio būsime kalti, draudimas padengs atsiradusias išlaidas. Tačiau tai nėra tiesa. Dėka atsainaus Lietuvos teismų ir valdžios požiūrio, draudimo kompanijos taiko jiems palankias taisykles, kurios prieštarauja ne tik Europos Sąjungos direktyvai, bet ir Europos Teisingumo Teismo sprendimui(ETT), bei taip sutaupo nemažas sumas klientų sąskaita.
Vežėjai senai įpratę prie įvairių Europos sąjungos direktyvų ir reikalavimų, kurie reglamentuoja jų veiką ir neretai padidina veiklos išlaidas. Laukiama ir dar vienos įsigaliosiančios direktyvos, tiesa, šį kartą ji skirta jūriniams laivams. Prognozuojama kad nuo kitų metų pradžios „į krantą bus išmesta“ dalis krovinių, kurie dabar gabenami laivais. Tiesa, vežėjai itin džiaugtis neturėtų, dalis išlaidų guls ant jų pečių – brangs sunkvežimių gabenimas keltais.
Sunkvežimių vairuotojai, kamuojami profesinių ligų, neretai pakliūvantys į auto įvykius (kuriuos dažniausiai sukelia ne patys), ne visada sulaukia laimingos pabaigos. Liūdniausiu scenarijumi pasibaigusios nelaimės darbe yra įvertintos piniginėmis kompensacijomis. Kokiais atvejais finansinė parama pasiekia nukentėjusiojo šeimą, o kada ją mokėti atsisakoma?
Kuro kortelių arba jų duomenų vagystė – tai ne vienam vežėjui pasitaikiusi bėda. Kriminalinėse suvestinėse galima rasti istorijų apie dešimtis tūkstančių litų siekiančius nuostolius, kuriuos mūsų vežėjams padarė šioje srityje besispecializuojantys nusikaltėliai, kaip taisyklė sugebantys išsisukti nuo policijos pareigūnų. Kokias spragas duomenų apsaugoje palieka tiekėjai, ir kokių saugumo taisyklių nesilaiko transportininkai, kad tokios vagystės reguliariai kartojasi?
Cargonews.lt palietęs streso įtaką tolimų reisų vairuotojų darbui, sulaukė dar vienos porcijos įžvalgų, kokias klaidas dažniausiai daro transporto profesionalai, patekę į avarijas.
Europoje kontreileriniai traukiniai jau ne vienerius metus užima deramą vietą vežėjų logistikos grandinėje. Jungiantys Rytų ir Vakarų šalis bei į kalnus saugiai gabenantys traukiniai – palengvina ir taip sudėtingą sunkvežimių vairuotojų darbą. Lietuvą ir Baltarusiją sujungia „Nemunas“, o kalnuotose Europos vietovėse įsikūrusios tranzitinės šalys siūlo net po keletą galimų maršrutų. Vežėjams tereikia griebti kalkuliatorius ir suskaičiuoti, kada, kur ir kokią naudą gali duoti tokia sinergija.
Statistika byloja, kad 17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Nepaisant to, patekusieji į incidentą patiria didžiulį sukrėtimą, galintį ritmai pakenkti sveikatai. Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.