Be to, kad didelį vežėjų nepasitenkinimą kelia privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos, 2012 m. birželio pabaigoje priimtas itin vežėjams nepalankus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Teismas išaiškino, kad vežėjai pavėlavę sumokėti privalomojo draudimo įmokas, išmokas draudikų reikalavimu turės kompensuoti savo sąskaita.
Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami, jog oficialiai pripažintų saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje nėra, o yra tik mokamos stovėjomo aikštelės, galimai vežėjus stumia į milžiniškų finansinių nuostolių ir bankroto pavojų.
Važiuojant per Rusiją su vilkiku, vairuotojai turi būti ypač budrūs. Čia grėsmę kelią ne tik prasti keliai, nekonkretūs pareigūnų reikalavimai ar nenuspėjamas kelionės laikas, bet ir pavogiamos transporto priemonės ir kroviniai. Visų šių pavojų vežėjai stengiasi išvengti. Panašu, kad ant jų pečių „gula“ ir dar viena atsakomybė. Nuo šiol jiems, gali tekti drausti pačius krovinius, ką anksčiau dažniausiai darydavo krovinio savininkai.
Draudimo bendrovė išmokėjo 700 tūkst. litų krovinių draudimo išmoką, nors kroviniai buvo nepaliesti. Tiek kainavo trijų klientų, kurių kroviniai buvo plukdomi, mokestis skęstančiam laivui gelbėti. Iš viso laivo gelbėjimas kainavo 35,1 mln. litų, išgelbėti pavyko 88,6 mln. litų vertės turtą.
Nuo 2012-03-01 įsigaliojusios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pataisos yra tam tikra prasme novatoriškos. Iš esmės pataisos reglamentuoja vien dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą ir mokėjimą. Iki šiol, kadangi tik pasibaigus finansiniams metams visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtindavo metinę finansinę atskaitomybę, skirstydavo bendrovės pelną, dividendai kaip paskirstytinojo pelno dalis, būdavo skiriami po finansinių metų pabaigos. Dabar įstatymo pakeitimai įteisino ankstyvesnį dividendų skyrimą ir iš(si)mokėjimą.
CMR Konvencija, o konkrečiai jos 17 straipsnio 3 punktas, nustato, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad transporto priemonė, kuria jis vežė krovinį sugedo arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Todėl yra labai svarbu nustatyti, kokia transporto priemonė buvo aptarta vežimo sutartyje, kokie jos ar jos įrangos gedimai ar trūkumai buvo pažymėti, taip pat ar buvo užsakyta konkreti transporto priemonė.
Šiuolaikinėje intensyvioje ir itin konkurencingoje ekonomikoje labai aktualus darbuotojų „nutekėjimo“ klausimas, kai darbuotojai, disponuojantys „jautria“ darbdavio informacija (know-how, klientų sąrašais, kainodaros politika ir pan.), gali sugalvoti pereiti dirbti pas konkurentus arba patys įkurti konkuruojantį verslą. Kaip darbdaviui nuo to apsisaugoti ir kiek tokios apsisaugojimo priemonės efektyvios?
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-09 įsakymu patvirtintas atnaujintas Teritorinių muitinių veikiančių postų sąrašas (pridedame).
Finansų ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymais patvirtinti delspinigių už vėlavimą sumokėti mokesčius bei palūkanų už naudojimąsi mokestine paskola dydžiai, kurie bus taikomi 2012 m. I ketvirtyje.
2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas (toliau Įstatymas) ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai. Įstatymas reglamentuoja jau anksčiau šalyje susiklosčiusius taip vadinamus „darbuotojų nuomos“ ar „darbo nuomos“ santykius. Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia. Laikinu įdarbinimu gali verstis ne tik įmonės (pastarosioms nereikia turėti licencijos ar kitokio leidimo veiklai), bet ir fiziniai asmenys ar kitos organizacinės struktūros. Svarbu tik – atitikti darbdaviui keliamus reikalavimus.