Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – LR Civilinis kodeksas) kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (1.112 str.).
Vienas iš pagrindinių krovinių gabenimo verslo sėkmės elementų – vilkikų vairuotojų ir vadybininkų atliekamas darbas, tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kai darbuotojai sąžiningai vykdo darbdavio nurodymus. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai įmonei sukelia problemų dėl darbo drausmės pažeidimų: girtumo, kuro vagysčių, konfidencialios informacijos atskleidimo ir pan. Darbdavys, praradęs pasitikėjimą darbuotoju, skuba jį atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.), juo labiau, kad tuomet nereikia įspėti darbuotojo bei mokėti išeitinės išmokos, tačiau dažnai pamiršta, kad reikia laikytis ir atleidimo iš darbo tvarkos.
Vežėjo civilinės atsakomybės draudimas – pakankamai aktuali krovinių vežimu tarptautiniais kelių maršrutais užsiimantiems tema. Nors tai itin dažnai aptariama sutarties rūšis, iki šiol pastebima, kad kartais tarpusavyje painiojami krovinio bei vežėjo civilinės atsakomybės draudimai, nevisiškai tiksliai suvokiami vežėjo bei draudimo bendrovės atsakomybės paskirstymo klausimai.
Vežėjas, sutartyje su užsakovu nesusitaręs kitaip, už vėlavimą apmokėti pervežimo kainą, turi teisę reikalauti ne CMR Konvencijoje numatytų 5 proc. metinių palūkanų, tačiau 15,21 proc. metinių palūkanų (7 proc. plius vieno mėnesio VILIBOR dydžio palūkanos).
