2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) pranešė, jog Europos Komisija (EK), siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.
Vilkikų vairuotojai, gabenantys krovinius, dėl savo neatidumo ar netinkamo elgesio gali apgadinti vežamą krovinį, vilkiką ar kitą turtą ir taip padaryti turtinę žalą darbdaviui. Įprastai darbuotojo materialinė atsakomybė yra ribota, t. y., jis privalo atlyginti tik tam tikrą dalį žalos, padarytos darbdavio turtui, tačiau Darbo kodeksas numato kelis išimtinius atvejus, kuomet darbuotojo atsakomybė nėra ribojama ir jis privalo atlyginti visą žalą. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl darbdaviui, norinčiam apsaugoti savo turtinius interesus, sudaryti tokią sutartį su vairuotoju yra tiesiog būtina.
Ar fizinis asmuo turi teisę vežtis per Rusijos sieną grynųjų pinigų (Rusijos rublius bei užsienio valiutą), kurių bendra vertė viršija 10 000 JAV dolerių?
Tarptautinių krovinių ir keleivių gabenimo keliais rinkoje veikiančios įmonės dažnai susiduria su dilema, kaip įforminti vairuotojų, vežančių krovinius ar keleivius į užsienį, darbą. Šis klausimas yra problematiškas, nes vairuotojų darbas yra netradicinio pobūdžio – jie savo darbo funkcijas atlieka už įmonės ribų, nuolat būdami kelionėje.
Tarptautinius krovinių pervežimus keliais reglamentuojančiame teisės akte – 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija) nėra nustatyta, kam tenka pareiga pakrauti, perkrauti, sudėti ar iškrauti krovinį, todėl tokia pareiga nustatoma šalių tarpusavio susitarimu.
Darbdavys ir darbuotojas kartais skirtingai supranta darbuotojui duodamų užduočių teisėtumą. Neretai tokie nesusipratimai baigiasi ir darbuotojo atsisakymu dirbti. Krovinių transportavimo sritis ne išimtis – čia taip pat apstu situacijų, kai šalys gali nesutarti (dėl tariamo vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymo, dėl leistino kabotažinių pervežimų kiekio ar jiems atlikti numatytų terminų nesilaikymo, dėl pareigos atlikti tarptautinį pervežimą, kai dėl tokio darbo su vairuotoju nebuvo susitarta darbo sutartimi, neišmokant mokėtinų dienpinigių komandiruotei ir/ar su komandiruote susijusių išlaidų ir pan.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – LR Civilinis kodeksas) kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (1.112 str.).
Vienas iš pagrindinių krovinių gabenimo verslo sėkmės elementų – vilkikų vairuotojų ir vadybininkų atliekamas darbas, tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kai darbuotojai sąžiningai vykdo darbdavio nurodymus. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai įmonei sukelia problemų dėl darbo drausmės pažeidimų: girtumo, kuro vagysčių, konfidencialios informacijos atskleidimo ir pan. Darbdavys, praradęs pasitikėjimą darbuotoju, skuba jį atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.), juo labiau, kad tuomet nereikia įspėti darbuotojo bei mokėti išeitinės išmokos, tačiau dažnai pamiršta, kad reikia laikytis ir atleidimo iš darbo tvarkos.
Vežėjo civilinės atsakomybės draudimas – pakankamai aktuali krovinių vežimu tarptautiniais kelių maršrutais užsiimantiems tema. Nors tai itin dažnai aptariama sutarties rūšis, iki šiol pastebima, kad kartais tarpusavyje painiojami krovinio bei vežėjo civilinės atsakomybės draudimai, nevisiškai tiksliai suvokiami vežėjo bei draudimo bendrovės atsakomybės paskirstymo klausimai.
Vežėjas, sutartyje su užsakovu nesusitaręs kitaip, už vėlavimą apmokėti pervežimo kainą, turi teisę reikalauti ne CMR Konvencijoje numatytų 5 proc. metinių palūkanų, tačiau 15,21 proc. metinių palūkanų (7 proc. plius vieno mėnesio VILIBOR dydžio palūkanos).