Kai kalba eina apie krovinį, turbūt pirmiausia galvojate apie tas konkrečias prekes, kurios bus gabenamos iš taško A į tašką B. Ir tikrai dažnai pamirštame, kad krovinys labai dažnai pirmiausia kraunamas ant padėklų, paprasčiau vadinamų paletėmis: būtent taip saugiau ir patogiau.
Pasakojimą galima pradėti nuo muitinės pareigūnų minėtos istorijos, kai sunkvežimio vairuotojas iš streso, kad jo vilkikas Medininkų pasienio poste bus tikrinamas rentgeno kontrolės sistema, vos nepamiršo, kad kabinoje miega jo vaikas. Kas ta sistema, kurios turbūt labiausiai bijo kontrabandininkai?
Geras matomumas – vienas kertinių saugaus eismo dalykų, leidžiančių išvengti avarinių situacijų kelyje. Jei prieš vairuotojo akis drumzlinas skydas, apėjęs purvo, tepalų, suodžių, riebalų etc. sluoksniu, susimauti gali net ir pats atsargiausias. Teoriškai, ši problema pakankamai nesunkiai sprendžiama jei stiklas ne sueižėjęs, valytuvų šluotelės nenutriušusios, o ploviklio bakelyje teliuškuoja ne šalikelės kūdroje pasemtas vanduo. Praktiškai, viskas yra kiek sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Žmogus, garsiai prakalbęs apie ambicijas turėti nuosavą mokesčių inspekciją, nuosavą muitinę, nuosavą policiją ar nuosavą teismą, geriausiu atveju būtų išvadintas keistuoliu. Tačiau iš politikų tribūnų skelbiami raginimai įteisinti nuosavas techninių apžiūrų (TA) stotis laikomi sveikintina kova su „monopolistais“, „verslo aplinkos gerinimu“ ir „konkurencingumo didinimu“. Spalio pabaigoje grupė Seimo narių pateikė naują pasiūlymų koreguoti „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ paketą, kuriuo iš esmės griauna visame civilizuotame pasaulyje galiojantį kontrolės mechanizmą, padedantį užtikrinti saugumą transporto srityje.
Lietuvos transporto sektorius – stabili ir nuolat plėtojama ūkio šaka, sukurianti kone 13 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės. Šiais metais Vilniuje ir Kaune atidarius intermodalinius terminalus, o Klaipėdoje – konteinerių paskirstymo centrą (HUB‘ą), atsirado prielaidos naujam transportininkų šuoliui. Šiauriausias Baltijos jūroje neužšąlantis uostas, gerai išvystyta Klaipėdos uosto konteinerinių krovinių krovos ir geležinkelių infrastruktūra, taip pat iki Kauno nutiesta „Rail Baltica“ vėžė ir daug potencialo turintys konteinerinių traukinių „Vikingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir „Merkurijus“ maršrutai turėtų duoti naują impulsą multimodalinio krovinių pervežimo plėtrai Lietuvoje. Tačiau ar iš tiesų viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų priklauso ir nuo teisinio reguliavimo aiškumo bei stabilumo. Įžvalgomis apie šiuos dalykus su „CargoNews.lt“ skaitytojais dalinasi advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontoros „Verum“ advokatas Albertas Buta.
Pasitikėjimas transporto versle – labai svarbus. Ir smulkmenos svarbios. Net tai, kas kažkam atrodo nereikšminga ir nelabai svarbu, gali tapti didelių nemalonumų ir nuostolių priežastimi.
Nors milžiniška iš Artimųjų Rytų ar Afrikos plūstančių migrantų upė vingiuoja iš tolo lenkdama Lietuvą, mūsų šalies transporto įmonių vadovai šią problemą be jokių išlygų laiko sava. Į Didžiąją Britaniją pakliūti siekiantys pabėgėliai šturmuoja Europos rinkose dirbančius „lietuviškus“ krovininius automobilius, pjausto tentus, gadina krovinius, o kai kuriais atvejais netgi kelia grėsmę vairuotojų gyvybei. Visi šie dalykai generuoja į neviltį varančius nuostolius ir užtraukia britų valdžios institucijų nemalonę. Kaip tokių bėdų išvengti ar bent jau minimizuoti gręsiančias sankcijas? Šūsnį atsakymų į daugybę panašių klausimų pateikė advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „JUREX“ specialistai, vežėjams surengę nemokamą konferenciją „Nelegalų gabenimas į Jungtinę Karalystę: teisinės ir techninės prevencijos priemonės, sankcijos ir atsakomybė“.
„Malkų“ verslą – t. y. iš vilkiko bakų nupilamą ir gerokai pigiau nei įprastose degalinėse pardavinėjamą dyzeliną transporto įmonių vadovai lig šiol vadina viena didžiausių problemų. Ir ne tik dėl vagiamų bendrovės pinigų, nes tokie „žaidimai“ neišvengiamai komplikuoja darbuotojų tarpusavio santykius ir užkerta kelią efektyvesnei veiklai. Atsakymą į klausimą „ką daryti?“ rado Klaipėdoje įsikūrusios kompanijos „Stella Nova“ vadovas Saulius Pečkaitis.
Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, nuo lapkričio 11 dienas Lietuvoje transporto priemonės turi teisę važiuoti tik naudojant žiemines padangas. Toks pernai Lietuvos valdžios vyrų priimtas sprendimas įnešė sumaišties.
Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) psichologai kartu su padangų bendrove „Goodyear“ atliko kelių eismo saugumo socialinės psichologijos tyrimą, kuris leido įvardyti skirtingus vairuotojų reakcijos į kitų vairuotojų elgseną būdus. Šie būdai pagrįsti vairuotojų sugebėjimu valdyti savo jausmus ir netikrumo dėl kitų eismo dalyvių veiksmų lygmeniu.