Atsakomybė už maksimalaus leistino automobilio svorio ar ašies apkrovos viršijimą visų pirma tenka vežėjams. Tačiau įstatymuose numatyta galimybė šią atsakomybė perkelti ir kitiems transporto grandinės dalyviams. Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigalios naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. Ar jis pakeis esamą minėto pažeidimo traktavimą?
Transporto sektoriuje dirbančios įmonės dažnai susiduria su situacijomis, kai buvę darbuotojai, išeidami iš įmonės į konkuruojančią bendrovę, pervilioja klientus, pateikia konkurentams konfidencialią informaciją arba patys įkuria analogiška veikla užsiimančias įmones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad informacija apie klientus yra laikoma įmonės komercine paslaptimi. Vis dėlto bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ar panaudojimo dažniausiai remiamasi netiesioginiais įrodymais, todėl teismai iki šiol labai nedrąsiai tenkindavo tokius ieškinius, o dar rečiau priteisdavo įmonei dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė net keletą nutarčių bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos, kurios atveria kelią verslui drąsiau ginti savo pažeistas teises.
Greičiausiai esate girdėję absurdiškų istorijų apie blondines, kurios savo katinus pražudo įmetusios į skalbykles ar mikrobangų krosneles, o po to, padedamos apsukrių advokatų, iš buitinės technikos gamintojų prisiteisia šešiaženkles kompensacijas, nes „instrukcijoje nebuvo parašyta, jog katino skalbti negalima“. Nors mūsiškė Temidė nėra taip beviltiškai akla, kad neatskirtų sveiko proto ir šantažo riboženklių, teismai kasdien nagrinėja istorijas, kai nuostolių įmonei padarę darbuotojai bando išsisukti naudodami „blondiniškus“ argumentus, neva – jų niekas neinstruktavo, kaip teisingai elgtis. Transportininkų gildija ne išimtis – čia nuostolius padarę vilkikų vairuotojai kartais nerausdami tauzija niekus ir bando išsiginti atsakomybės dėl padarytų klaidų. Panašu, kad tokiems dalykams atėjo galas.
Pakeisti žalingus vairavimo įpročius vairuotojams liko mėnuo – nuo balandžio 1 dienos dabar galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) keičia naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Jame numatyta nemažai pasikeitimų, kurie, žinoma, kalba apie griežtesnes bausmes.
Transporto srityje dirbančios advokatų kontoros „Urvest“ teisininkai jau yra viešai paskelbę keletą rekomendacijų vežėjams, kaip derėtų šifruoti Rusijoje 2015 gruodžio 15 d įsigaliojusius teisės aktus, apibrėžiančius krovinių gabenimą iš trečiųjų šalių. T. y. kokias prekes, kokiomis aplinkybėmis galima vežti naudojant dvišalius leidimus. Šįkart „Urvest“ advokatas Dmitrijus Ivanovas analizuoja, kaip krovinius iš trečios šalies įmanoma transportuoti pasinaudojant muitinės sandėliais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas priėmė nutartį, kuria įnešė aiškumo į ginčytinas situacijas, kai darbdavys patiria išlaidų darbuotojo mokymams ir kvalifikacijai kelti, o šis palieka darbą savo noru, nepraėjus vieneriems metams po tokių mokymų.
Pačioje praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas ginčą dėl žalos, padarytos transporto priemonei besileidžiančiu kelio užtvaru (paprastai jis vadinamas „šlagbaumu“), pripažino, kad ši konstrukcija nelaikoma didesnio pavojaus mechanizmu. Tai reiškia, kad nuo šiol siekiantiems žalos, padarytos kelio užtvaru, atlyginimo – nuostolius įrodinėti bus sunkiau.
Ar dar pamenate tas pamokas, kuriose reikėjo apskaičiuoti stačiakampio gretasienio tūrį? Ilgį reikia dauginti iš pločio, o po – iš aukščio. Ką tai bendro turi su sunkvežimiais?
Vasario 14 diena ne visiems asocijuojasi su meile. 2014-ųjų vasario viduryje Lietuvoje pradėjo galioti tvarka, pagal kurią Lietuvos muitininkams buvo suteikta teisė iš sunkvežimių vairuotojų pareikalauti raštu deklaruoti įvežamo kuro kiekį.
Netekti transporto priemonės galima labai greitai. Iki šiol Lietuvoje galiojusi automobilių konfiskavimo tvarka turėjo ir savų privalumų, ir trūkumų. Tačiau, kaip sakoma, tvarka yra tvarka.